„Priežastys, dėl kurių šis įstatymas buvo priimtas, nėra išnykusios, priešingai, agresija tęsiasi, žūsta ir yra žudomi civiliai, atakuojama civilinė infrastruktūra. Reaguodami į besitęsiantį karą ir į tai, kad šie veiksmai daro dramatišką poveikį Ukrainos ir Europos saugumui, siūlome metams pratęsti įstatymo galiojimą“, – sakė užsienio reikalų viceministras Jonas Survila.

Projektui po pateikimo buvo pritarta bendru sutarimu, toliau jį svarstyti planuojama pavasario sesijoje.

J. Survila teigė, jog siūloma griežtesnė baltarusių patikra vis dar neprilygsta rusams taikomoms sankcijoms, ir priėmus pataisas Rusijos ir Baltarusijos piliečiai „ir toliau bus traktuojami skirtingai“.

Reaguodami į besitęsiantį karą ir į tai, kad šie veiksmai daro dramatišką poveikį Ukrainos ir Europos saugumui, siūlome metams pratęsti įstatymo galiojimą.

„Esame įsitikinę, kad Baltarusijos žmonės nėra ir nebus tapatinami su A. Lukašenkos režimu“, – teigė viceministras.

Pagal projektą, nacionaliniai ribojimai rusams ir baltarusiams išduodant vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, įsigyjant turto ir panašiai, būtų pratęsti iki 2025 metų gegužės 2 dienos.

Be to, siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai Baltarusijos piliečiai atvyktų su Šengeno viza, būtų papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Dėl tokios patikros antrojoje kontrolės linijoje kontrolės punktuose spręstų pasieniečiai.

Rusijos piliečiams šis individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl keliamos grėsmės taikomas jau šiuo metu.

Šį ribojimą pasiūliusi Užsienio reikalų ministerija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos specialiosios tarnybos įspėja apie suaktyvėjusią Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklą pasinaudojant Lietuvoje esančiais savo piliečiais.

Seimas pernai priėmė įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau. Šių metų gegužės 2 dieną šis įstatymas turėtų baigti galioti.

Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

Lietuvos politikų nuomonės dėl baltarusių prilyginimo rusams sankcijų klausimu skiriasi. Prezidentas Gitanas Nausėda ir kai kurie kiti politikai laikosi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, bet idėjos šalininkai baiminasi, jog tokiai iniciatyvai pritrūktų balsų Seime.

Keli valdantieji konservatoriai yra registravę pataisas su siūlymais suvienodinti ribojimus baltarusiams su rusams taikomais draudimais, bet prieš griežtinimus daugiausiai pasisako liberalios frakcijos.