- Paulina Gerčaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvi savaites trukęs Seimo opozicijos paskelbtas posėdžių boikotas buvo labiau komunikacinis žaidimas, o ne realių pokyčių siekis, sako politologai.
Dvi savaites trukęs Seimo opozicijos paskelbtas posėdžių boikotas buvo labiau komunikacinis žaidimas, o ne realių pokyčių siekis, sako politologai.
Nors antradienį opozicijai grįžus į Seimo plenarinę salę visos Seimo mažumos ultimatyviai iškeltos iniciatyvos buvo atmestos, ekspertų vertinimu, savo veiksmais valdančiųjų oponentai visgi sugebėjo pritraukti visuomenės dėmesį. Todėl iš dalies tai galėtų būti laikoma tam tikra pergale prieš valdančiuosius – pastarieji juk nesugebėjo, bent jau tokiu lygiu, kokiu norėjo, parodyti, kad jie yra stiprūs ir nepriklausomi. Kita vertus, pažymi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas, opozicijos pasirinkta kovos forma ne visai atitinka laiko ar brandžios demokratinės politikos principų.
I. Kalpoko teigimu, ši opozicijos blokada buvo labiau skirta žiūrovams, siekiant priminti apie savo egzistavimą ir parodyti alternatyvius sprendimus. Jam antrina ir VDU Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas tvirtindamas, kad opozicija nori būti matoma, o jos žinia yra siunčiama tokiais netradiciniais būdais.
„Opozicija nori atkreipti į save dėmesį ir tai yra tam tikras komunikacinis žaidimas, kadangi opozicija puikiai žino, kad jie neturi daugumos, jog galėtų priimti sprendimus. Jie nieko negali padaryti be parlamento darbo. Obstrukcija galima užsiimti, bet, net ir išėjus į kitą salę, vis tiek užtenka, daugeliu atveju, valdančiųjų balsų tam, kad priimti įstatymus ir jų pataisas. <...> Parlamentinės opozicijos išėjimo iš salės seniai nematėme. Taip dažniausiai darydavo 10-o dešimtmečio pradžioje konservatorių partija“, – teigia M. Jurkynas.
„Natūralu, kad valdančioji dauguma būdama valdančiąja dauguma, turėdama pakankamai balsų nubalsuoja už savo sprendimus, o ne už alternatyvius opozicijos pasiūlymus“, – atmestus opozicijos siūlymus vertina I. Kalpokas.
Ekspertų teigimu, šiame konflikte žaidė abi pusės, o aiškių laimėtojų kol kas išskirti neįmanoma. Visgi, opozicijai pavyko atkreipti į save dėmesį ir išryškinti silpnąsias valdančiųjų puses, kas, anot politologų, galėtų būti laikoma tam tikra pergale prieš Seimo daugumą.
„Jei laimėjimu vadinsime dėmesio atkreipimą į save tokiu drastišku būdu, posėdžiaujant atskirai, tada galima tai pavadinti laimėjimu. Dėmesys atkreiptas, žiniasklaida apie tai rašo, komentuotojai komentuoja ir tai jau trunka ne vieną dieną. <...> Jei jie būtų sėdėję salėje ir sakę „mes siūlome...“, niekas nebūtų atkreipęs dėmesio, mes nebūtume to dabar komentavę, kalbėję ir niekas nebūtų rašęs“, – sako VDU profesorius M. Jurkynas.
„Visgi, opozicija parodė savo svarbą sėkmingam Seimo darbui ir kad ta valdančioji dauguma yra pakankamai trapi (kas ir taip aritmetiškai yra akivaizdu). Na bet tas buvo aiškiai parodyta. Iš tikrųjų teko valdantiesiems nusileisti ir bent jau „dėl vaizdo“ apsvarstyti tuos pasiūlymus“, – tvirtina politologas I. Kalpokas.
Ekspertų nuomone, tiek valdantieji, tiek opozicija šio konflikto metu rizikavo pralaimėti ar susigadinti reputaciją.
„Valdantieji nesugebėjo parodyti, kad jie yra stiprūs ir nepriklausomi. Bent jau neparodė tiek, kiek norėjo parodyti. O opozicija rizikuoja, ypač dabartiniame Kaliningrado kontekste, pasirodyti kaip pagalių į ratus kaišiotojai. Čia yra lošimas iš abiejų pusių“, – teigia I. Kalpokas.
Paklaustas, kam opozicijos ir valdančiųjų konfliktas galėjo būti naudingesnis, I. Kalpokas tvirtina, kad, žiūrint iš valstybės, o ne partinio intereso perspektyvos, toks demonstratyvus konflikto eskalavimas buvo žalingas tiek valstybės valdymo procesui, tiek ir pačių politikų įvaizdžiui ir kompetencijos valdyti šalį kritiniu momentu vertinimui. Be to, politologo teigimu, tokie vidiniai parlamento konfliktai yra puikus pretekstas priešiškų šalių propagandai vystytis.
„Tai, kad mes vis dar matome susipriešinimo Seime tąsą, dabar ginčijantis dėl Kaliningrado, su aštriais opozicijos pareiškimais apie ministrų vertimus ir pan., iš tikrųjų yra labai gera medžiaga tai pačiai Rusijos propagandai, siekiant parodyti, kad „žiūrėkit, jie yra kažkokia nevykusi valstybė, kuri negali tarpusavyje susitarti. Ir išvis – kaip tokia valstybe ir jos politikais galima pasitikėti?“, – svarsto I. Kalpokas.
M. Jurkyno teigimu, būtina pažymėti, kad opozicija turėjo pretekstą išeiti iš Seimo plenarinės salės dėl valdančiųjų neetiškų sprendimų jų atžvilgiu.
Valdantieji irgi elgėsi neetiškai opozicijos atžvilgiu, neįtraukdami jų į pirmininkavimą, padarydami neeilinį posėdį interpeliacijos metu. Jie ėmėsi savotiškų „fintų“ ir davė dingstį opozicijai trinktelėti durimis“, – sako M. Jurkynas.
Visgi nepaisant to, tvirtina I. Klapokas, toks mažumos elgesys negali būti laikomas brandžios demokratinės politikos pavyzdžiu.
„Nesinori sakyti, kad jei yra krizė, tai negali būti politinių debatų – toli gražu, bet ta forma, kuri buvo pasirinkta opozicijos, vis dėlto neatitinka nei laiko, nei apskritai brandžios demokratinės politikos principų“, – teigia I. Kalpokas.
ELTA primena, kad antradienį, pasibaigus opozicijos blokadai ir sugrįžus į Seimo plenarinę salę, valdantieji atmetė visus keturis jų pateiktus pasiūlymus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politologai: turistinių vizų išdavimo apribojimu Rusijos piliečiams gali pasinaudoti Kremlius
Politologai atsargiai vertina Europos Sąjungoje (ES) prasidėjusias diskusijas dėl turistinių vizų išdavimo Rusijos piliečiams ribojimo. Nors Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgy...
-
Tarnybą oro gynybos batalione ir Vilniuje pradėjo keli šimtai šauktinių4
Devynių mėnesių privalomą tarnybą Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione bei Lietuvos kunigaikščio didžiojo Gedimino štabo batalione antradienį pradėjo keli šimtai šauktinių. ...
-
Po dar vieno Pekino protesto Lietuvos vadovai pabrėžia teisę rinktis partnerius3
Pekinui pareiškus apie nutraukiamus ryšius transporto srityje su Lietuva po susisiekimo viceministrės vizito į Taivaną, Lietuvos vadovai sako, kad šalis turi teisę rinktis ekonominius partnerius nepriklausomai nuo to, ar tai būtų val...
-
Iš Seimo – siūlymai Vyriausybei dėl pokyčių elektros rinkoje1
Prezidentui ir energetikos ministrui siūlant atidėti paskutinį – trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą, tam pritaria ir dalis parlamentarų. Jie siūlo toliau mokėti kompensacijas gyventojams ir įvesti daugiau saugiklių, ka...
-
R. Karbauskis: daugelį Lietuvos žmonių nuvylė ir net įžeidė tokie premjerės žodžiai88
Antram didžiausiam nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas Energija“ paskelbus apie planus vienašališkai keisti klientų fiksuotos kainos sutartis, Lietuvos viešojoje erdvėje kilo nepasitenkinimo banga. „Valstiečių&...
-
Seimo vadovė: vizų neišdavimas rusams ES lygiu būtų adekvati reakcija į karą Ukrainoje
Turistinių vizų neišdavimas Rusijos piliečiams Europos Sąjungos (ES) lygiu būtų adekvati reakcija į sukeltą karą Ukrainoje, sako Lietuvos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Po A. Paleckio bendražygių vizito į Maskvą – nejuokingi siūlymai85
Nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiams, vykusiems į Maskvą parvežti rusų saulės, parlamentarai sugalvojo bausmę. Už nelojalumą Lietuvai nori atimti pilietybę, o pačius žmones deportuoti iš Lietuvos. Dabartinis pilietybės įstatymas to dary...
-
D. Kreivys apie Zaporižios AE apšaudymus: sunku spausti Rusiją, žudančią visus be pasirinkimo
Rusijai tęsiant Zaporižios atominės elektrinės apšaudymus, energetikos ministras Dainius Kreivys ragina išlikti budriais ir nuolat didinti spaudimą Kremliui. Jo teigimu, nors Zaporižios atominė elektrinė ir yra toliau nei Černobylio, vis...
-
Patarėjas: prezidentas pritaria elektros rinkos liberalizavimo atidėjimui4
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria elektros rinkos liberalizavimo trečiojo etapo atidėjimui, sako jo patarėjas. ...
-
D. Kreivys: trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas bus atidėtas bent metams23
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, jog paskutinis mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapas bus atidėtas mažiausiai metams. ...