– Praėjusį savaitgalį kibernetinės atakos vyko visame pasaulyje. Šimtai tūkstančių vartotojų nukentėjo 150-yje šalių. Kaip Lietuva buvo pasirengusi? Kokios pamokos?

– Lietuvos teisinė bazė ir teisinė aplinka yra gera, sutvarkyta. Kažkokių problemų mes neturime, tačiau pats požiūris į kibernetinį saugumą tikrai nėra patenkinamas. Tai patvirtino ir Krašto apsaugos ministerijos atlikta analizė. Daugelis institucijų, valstybinių institucijų vadovų nesupranta šios temos subtilumo ir svarbumo.

Kalbant apie tai, kas susiję su kibernetiniu saugumu, labai dažnai orientuojamės į vieną IT specialistą, kuris turėtų užtikrinti ir garantuoti saugumą, tačiau iš tiesų taip nėra. Vyriausybė, išklausiusi ataskaitą, priėmė sprendimą po poros mėnesių grįžti prie temos ir pasižiūrėti, ar tie darbai, kuriuos turi padaryti valstybės institucijos, yra padaryti. Tai esminis dalykas. Tikrai ta situacija nėra labai patenkinama.

– Informacinių technologijų specialistų trūkumas valstybinėse įstaigose tikrai pastebimas. Valstybinės įstaigos negali specialistui mokėti tiek daug, kiek komercinės įstaigos. Koks galimas kelias?

– Pirmiausia, mūsų valstybės infrastruktūra iš dalies garantuoja ir ateityje privalo garantuoti, kad mūsų sistemos būtų kuo mažiau pažeidžiamos.

Kalbant apie personalą, tai tikrai yra iššūkis. IT specialistai – paklausi, populiari specialybė. Atliepiant į poreikius rinkoje, vyriausybė teikė prioritetą toms studijų programoms, kuriose šie specialistai rengiami. Pirmiausia tai universitetai, bet lygiai taip pat ir profesinės mokyklos. Tiesiog trūksta specialistų, kuriems aukštasis išsilavinimas nėra būtinas ar reikalingas.

– Antradienį vyksiančio koncerto prie Seimo „Laisvę rokenrolui“ organizatoriai sako, kad „mūsų nekvietė kalbėtis ir diskutuoti apie esamą situaciją dėl numatomo alkoholio draudimo. Seimo duris remsime gitaromis ir būgnais. Duosime garso.“ Kaip vertinate tokias akcijas?

– Visas akcijas, kurios susijusios su tam tikrais brandžios pilietinės visuomenės požymiais, vertinu teigiamai. Tačiau negaliu sutikti [dėl to, kas pasakyta apie vyriausybę – LRT.lt]. Priėmėme visas suinteresuotas, asocijuotas grupes [...]. Mes tikrai diskutavome ir kalbėjomės su visais. Niekam durų į vyriausybę neuždarėme.

Lygiai taip pat kalbu ir apie festivalių organizatorius. Jeigu jie mato prasmę ir norą, gaila, kad to nepadarė anksčiau. Vyriausybės durys atviros. Vyriausybė, priimdama išvadą dėl įstatymo projekto, tikrai pabandė subalansuoti ir priimti kompromisinius sprendimus, pasiūlyti Seimui priimti kompromisinius sprendimus.

Dabar tie įstatymai svarstomi Seime. Ne į visus, kaip matau išvadose, vyriausybės pasiūlymus yra atsižvelgiama arba jie yra tobulinami, tačiau manau, kad tikrai padarėme didelį darbą, daug išklausėme ir labai daug bendravome su įvairiomis grupėmis.

Kaip minėjau, ir šiandien durys nėra uždarytos. Tos iniciatyvos, kurios kelia problemas (kurias kelia tie patys festivalių rengėjai) [...] taip pat ateina, mes susitinkame. Aš, kaip Seimo narys, ir mes, kaip vyriausybė, esame pasirengę priimti tuos sprendimus, kurie, kaip minėta, išlaikytų balansą, sveiko proto balansą tarp labai svarbaus intereso mažinti alkoholio prieinamumą, kovoti su žalingomis pasekmėmis ir nežlugdyti nei verslo, nei įvairiausių renginių.

– LRT RADIJAS tęsia pokalbių ciklą apie tai, kaip oriai gyventi senatvėje, kai dalies žmonių gaunamos pensijos yra labai mažos, jų vos pakanka būtiniausioms reikmėms. Kokie vyriausybės planai dėl pensijų? Ar yra galimybių jas padidinti?

– Žinoma, jeigu mes vėlgi taip pat išlaikysime kryptį, kurioje dabar esame, darysime tas struktūrines pertvarkas, kurios yra ilgalaikės, ir sugebėsime palaikyti gerą investicinę aplinką, skatinti investicijas, darbo vietų kūrimą. Kol kas mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP) yra augimo stadijoje. Galima tikėtis, įvairiais vertinimais, iki 3 proc. augimo. Tai susieta su ekonomikos augimu.