- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Leidėjams nerimaujant dėl Lietuvos pašto didinamų prenumeruojamų leidinių pristatymo įkainių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl valstybės paramos tvarkos vis dar ieškoma kompromiso.
„Sprendimo galutinio nėra, pasipiktinimas, kaip visada Lietuvoje, kyla iš diskusijų ir girdime pasipiktinimą. Galutinį sprendimą pristatysime, kai rasime geriausią kompromisą“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Lietuvos paštui padidinus pristatymo įkainių savikainą mieste, kaip ir kaimiškose teritorijose, leidėjai siekia, kad valstybė numatytų kompensacijas už spaudos leidinių pristatymą ir miestuose bei didmiesčiuose.
Kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad siekiama išplėsti leidinių prieinamumo galimybes kaimuose ir mažesniuose miestuose.
„Sistema būdavo, kad 8 mln. eurų kainuodavo kaimo vietovės, o didieji miestai eidavo į Lietuvos pašto minusą. Galvojama dabar, kaip išskirti ir padaryti geriau, kad būtų rūpinamasi prieinamumo gerinimu, o tai reiškia, kad mažiau dėmesio bus didiesiems miestams, kur nėra tokia problema, kalbant apie laikraščius ir kitus leidinius, bet labiau išplečiant galimybes kaime ir mažesniuose miestuose ar miesteliuose“, – ketvirtadienį Seime sakė ministras.
Anot jo, kitą savaitę numatomas susitikimas su platintojais ir leidėjais, toliau bus ieškoma sprendimo.
Premjerė taip pat kalbėjo, kad mieste ir kaime yra skirtinga tikimybė atsirasti alternatyviems paslaugų tiekėjams, todėl jie ir atskiriami planuojant paramą.
„Vienu atveju tai yra valstybės pagalba, todėl, kad yra preziumuojama, kad rinkoje būtų paslaugų, jeigu Lietuvos paštas nedirbtų į nuostolį iš esmės dempingą taikydamas kainoms, o kaime ar periferijoje yra kita tikimybė, dažnai net ir neegzistuojanti, kad kažkas apskritai apsiims tą paslaugą teikti, todėl tas išskyrimas yra labai aiškus“, – Seime sakė I. Šimonytė.
Šitą klausimą kompleksiškai spręsti galėtų ne per paštą, o per atnaujintą medijų rėmimo modelį.
Tiek premjerė, tiek S. Kairys sakė, kad problema galėtų būti sprendžiama per atnaujintą medijų rėmimo modelį.
„Manau, kad šitą klausimą kompleksiškai spręsti galėtų ne per paštą, o per atnaujintą medijų rėmimo modelį, ten visus galus suvedant, sprendžiant tame tarpe ir pristatymo klausimą, bet tam reikia tą modelį pirma priimti Seime“, – Seime sakė kultūros ministras, parlamentarui Andriui Palioniui pasiteiravus, kodėl per Lietuvos paštui pristačius trejų metų įkainių kilimo planą, po metų jie pasikeitė.
Premjerė taip pat kalbėjo, kad norėtųsi keisti rėmimo modelį, kad jis būtų teisingesnis.
„Dėl ateities, norėtųsi apskritai keisti rėmimo modelį, nes jis būtų teisingesnis pagal tai, ką valstybė turėtų remti. Čia skirtingai nuo akcizo, kur valstybė duoda tam tikrą įsipareigojimą dėl mokesčių kaitos, vis dėl to čia yra paslaugos, kurios teikiamos ir turi kainą“, – Seime sakė I. Šimonytė.
„Jei sparčiai keičiasi savikaina dėl kintančios minimalios algos ar kitų sprendimų, tai žinoma, galima pasakyti, kad kainos dėl to nesikeičia, bet tokiu atveju yra problema, kad nuostolį kažkas turi padengti ir jį padengia mokesčių mokėtojai. Čia mano atrodo, ne visiškai tinkama analogija yra“, – sakė ji.
Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė BNS yra sakiusi, kad bendri įkainiai nuo kitų metų auga nuo 27 proc. iki trijų kartų, o pagrindinė to priežastis – augantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos bei ateities prognozės.
„Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija, bendrovės „Verslo žinios“ ir „Diena Media News“ lapkričio pradžioje išplatino kreipimąsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, ministerijas bei Seimo Ekonomikos komitetą – jos prašo ne tik kompensuoti įkainių pakėlimą miestų bei didmiesčių teritorijose, bet ir įvertinti Lietuvos pašto įkainių pagrįstumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi3
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos5
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos yra trumpos“. Šalies vadovas taip pat rag...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados verčia šyptelėti3
Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. ...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...
-
A. Armonaitė susitikime su JK ministru aptars glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje8
Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su šios šalies pramonės ir ekonominio saugumo ministru Alanu Maku aptars Ukrainos atstatymo ir glaudesnio dvišalio ekon...
-
Teismas: apie komiką O. Šurajevą komentavusi A. Širinskienė nepadarė pažeidimo
Regionų administracinis teismas antradienį paskelbė tenkinantis parlamentarės Agnės Širinskienės skundą ir panaikinantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimą, kuriuo buvo nutarta, kad apie komiko Olego Šurajevo pareigas &...
-
I. Vėgėlė apie santykius su Baltarusija: neturėsime kitokios išeities38
Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė sako pasigendantis aiškios Lietuvos strategijos santykių su Baltarusija atžvilgiu. Jis mano, kad Vilnius turėtų siekti, jog Baltarusija išliktų buferine zona tarp Lietuvos ir Rusijos. Todėl advokata...
-
Prezidento patarėjas ragina diskutuoti apie branduolinį atgrasymą: dabar yra tinkama vieta ir laikas13
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikina, kad prasidėjusios diskusijos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lenkijoje yra reikalingos. Anot jo, tą skatina pasikeitusi Rusijos laikysena regione. ...
-
Apie į Lietuvą atvykstančius Rusijos ir Baltarusijos piliečius: srautai turi būti smarkiai apriboti4
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys mano, kad reikia ieškoti sprendimų, jog į Lietuvą atvykstančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių srautai būtų apriboti. Visgi, pasak jo, tai turi būti padaryta aiškiai atskiriant Baltarusijos opozic...
-
K. Budrys: raginimai siekti 4 proc. BVP gynybai – spaudimas sutarti bent dėl 3 proc.2
Verslo raginimus politikams sutarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako vertinantis kaip spaudimą rasti sutarimą bent dėl 3 proc. BVP kartelės ir šaltinių. ...