- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad susitarimas su streikuojančiais mokytojais įmanomas, bet ne tada, kai viena derybų pusė negirdi finansinių argumentų, kad „yra tam tikros galimybių ribos“.
„Susitarimas yra įmanomas. Tai turbūt įrodo tas faktas, kad su keturiomis profesinėmis sąjungomis yra pasirašytas susitarimas, vadinasi, jis yra iš principo įmanomas. Bet susitarimas yra sunkiai įmanomas tada, kai viena pusė negirdi argumentų ir pasako, kad bus arba šitaip, arba niekaip kitaip“, – ketvirtadienį žurnalistams Rukloje sakė I. Šimonytė.
Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) nuo praėjusios savaitės tęsiant streiką, premjerė dėkojo profesinėms sąjungoms, kurios sutarė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl atlyginių augimo.
„Aš labai dėkoju, kad tos profesinės sąjungos, kurios įsiklausė į argumentus, nors jos dabar kaltinamos kaip neva neatstovaujančios mokytojų, vis dėl to supranta, kad yra tam tikros galimybių ribos, ką Vyriausybė gali konkrečiais biudžetiniais metais padaryti. Tai tas padidinimas gal kai kam atrodo labai mažas, 10 proc., pamanyk, vaivorykštė, ne kaži kas, yra 330 mln. eurų per vienerius metus“, – kalbėjo premjerė.
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Aš labai dėkoju, kad tos profesinės sąjungos, kurios įsiklausė į argumentus, nors jos dabar kaltinamos kaip neva neatstovaujančios mokytojų, vis dėl to supranta, kad yra tam tikros galimybių ribos.
A. Navicko vadovaujama LŠDPS su tokiu didinimu nesutinka ir po kelių derybinių susitikimų su švietimo, mokslo ir sporto ministru G. Jakštu sutarimo nerado.
Švietimo ministras yra ne kartą patvirtinęs, kad daugiau finansinių galimybių kelti mokytojų algoms, nei pasiūlyta, nėra, ir derėtis galima nebent dėl kitų profesinės sąjungos keliamų reikalavimų.
A. Navickas iš pradžių skelbė siekiantis, kad mokytojų algos augtų 56 procentais, šį reikalavimą vėliau profsąjunga sumažino iki 46 procentų. Trečiadienį vakare dėl šio reikalavimo profesinė sąjunga tvirtina pasiūliusi ir dar vieną kompromisą, tačiau jo nedetalizuoja.
Dar keturios švietimo sektoriaus darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos, tarp jų ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, praėjusį ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų.
E. Milešino profsąjunga pirmadienį priėmė sprendimą pasirašyti atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį ir pranešė atsisakantys streiko planų.
Reikalaudami geresnių darbo sąlygų mokytojams, daugiau kaip 2 tūkst. pedagogų praėjusį penktadienį pradėjo streiką, jį kol kas planuojama tęsti iki spalio 28 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis: laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas4
Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna. ...
-
Prezidentai: Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį3
Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai. ...
-
Premjerė: per du narystės ES dešimtmečius Lietuva tapo sėkmingųjų klubo nare4
Per 20 narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva tapo laimingųjų ir sėkmingųjų klubo nare, trečiadienį sveikindama gyventojus su sukaktimi teigė premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Seimo pirmininkė: narystė ES – svarbiausias žingsnis atkūrus nepriklausomybę2
Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga. ...
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje18
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi10
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos28
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados verčia šyptelėti3
Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. ...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...