Antradienį LRT radijui ji pabrėžė, kad ambasadorių teikimas pagal Konstituciją yra Vyriausybės atsakomybė, nors skyrimo procese dalyvauja ir prezidentas.

„Prezidento žodis čia irgi yra svarbus, nes jis taip pat tą sprendimą priima, jis taip pat yra šito sprendimo dalis. Bet negali visos kitos institucijos būti vienos institucijos požiūrio, dargi neišsakant argumentų, įkaitėmis“, – sakė ji.

„Jeigu yra skaidri procedūra, tai, man atrodo, ta skaidri procedūra tikrai turėtų atvesti prie rezultato. Gaila, kad ta diskusija užsitęsė tiek, kad reikia kažkokias eksplikacijas bandyti įrašyti į įstatymus, bet jeigu kitaip to klausimo nepavyks išspręsti, o aš dar noriu tikėtis, kad pavyks išspręsti, tai tuomet būtų geriau, kad viskas būtų parašyta ant popieriaus ir niekas negalėtų nieko interpretuoti“, – tvirtino premjerė.

Pataisas, kurios nustatytų aiškiai apibrėžtą ambasadorių skyrimo tvarką, Seimo URK žada rengti Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) nesutariant dėl naujų ambasadorių skyrimo.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio duomenimis, šiuo metu įšaldyta 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje. Anot jo, ministerija dar pernai pateikė atrankas laimėjusių diplomatų kandidatūras G. Nausėdai, o klausimo sprendimas įstrigęs Prezidentūroje. Savo ruožtu Prezidentūra nurodo, kad savo poziciją dėl ambasadorių išsakė dar sausio 11 dieną.

URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis tvirtino, kad pataisos reikalingos siekiant užbaigti „kandidatūrų derinimo neaiškumą“, o į įstatymą būtų perkelta iki šiol vidiniuose URM teisės aktuose ir URK tvarkoje aprašytas atrankos procesas, ambasadorių paskyrimo terminai.

Dabar Diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta tik tai, kad diplomatinį atstovą užsienio valstybėje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu, prieš tai kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete ir gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną). Detaliau skyrimo tvarka įstatyme nereglamentuota.

Prezidentas apie naujų ambasadorių skyrimą: kartais terminai nieko nereiškia

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia neabejojantis, kad sprendimai dėl naujų ambasadorių skyrimo bus rasti, o terminai, anot jo, kartais nieko nereiškia.

„Kartais terminai nieko nereiškia. Atsimenate, kai svarstėme dėl mūsų ambasadoriaus Briuselyje, ilgą laiką sprendimo negalėjome rasti. Galiausiai jį radome – taip, praėjo nemažai laiko, bet dabar visi džiaugiamės, kad turime gerą ambasadorių“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė valstybės vadovas.

„Kartais ilga paieška leidžia pasiekti optimalų rezultatą, ir visi tuo džiaugiamės“, – tvirtino jis.

„Visos iniciatyvos turi būti svarstomos atsižvelgiant į Konstituciją. Konstitucija labai aiškiai apibrėžia prezidento galias užsienio politikoje. Ir jeigu tik bus kokių nors neatitikimų, akivaizdu, kad tokia tvarka paprasčiausiai negalės egzistuoti“, – šią Seimo URK iniciatyvą antradienį komentavo G. Nausėda.

Komentuodamas URM atliekamą tyrimą dėl kandidatų į ambasadorius Lenkijoje pavardžių paviešinimo, prezidentas sakė kai kurias pavardes įvardijęs, nes bendraująs su diplomatais ir žinąs jų asmeninius planus.

„Žinote, aš ne beorėje erdvėje gyvenu, ir pažįstu daugelį žmonių, kurie dirba diplomatinėje tarnyboje, kalbuosi, žinau jų profesinius, asmeninius planus. Jeigu mūsų paminėtos pavardės pasirodė besančios teisingos ir iki tol neigta, kad konkursas (į ambasadą Lenkijoje – BNS) buvo, kad jis davė konkretų rezultatą, o staiga netiesiogiai tokiu būdu buvo patvirtinta, kad buvo anksčiau pasakyta netiesa ir konkursas vis dėlto buvo, tai patys darykite išvadas“, – sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė esąs asmeniškai suinteresuotas palaikyti gerus santykius su Lenkija.

„Mūsų santykiai su Lenkija yra puikūs, neabejoju, kad tokie išliks ateityje, parinksime atsakingai ambasadorių“, – teigė valstybės vadovas.

„Tikrai esu suinteresuotas, tikrai padėjau daug asmeninių pastangų, kad tie santykiai būtų geresni nei buvo prieš dešimt metų. Ir tai pavyko padaryti, todėl jaučiu didelę atsakomybę, kad tie santykiai išliktų geri ir ateityje“, – tvirtino jis.

Lietuva ambasadoriaus kaimyninėje valstybėje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pradžios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Viešai komentuodamas situaciją dėl ambasadoriaus Lenkijoje G. Nausėda naujienų portalui „TV3“ gruodį paminėjo, kad URM surengtoje atrankoje dalyvavo ne tik Giedrius Puodžiūnas, kurio pavardė buvo prezidentui pateikta ir jau minėta žiniasklaidoje, bet ir patyrę diplomatai Petras Zapolskas, Kęstutis Kudzmanas.

Diplomatinės tarnybos įstatymas numato, kad informacija apie kandidato į diplomatinius atstovus skyrimo procesą keičiamasi vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.

Dėl to Valstybės saugumo departamento nurodymu URM pradėjo tarnybinį tyrimą dėl konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos paviešinimo derinant ambasadorių kandidatūras.

Kaip BNS antradienį informavo ministerija, tyrimas atliekamas „dėl iš Prezidentūros viešai nuskambėjusių pavardžių“, jis pradėtas šių metų sausio 10 dieną.