Premjerė: Vyriausybė stipriai nusileido svarstant valstybės tarnybos reformą

Premjerė tikisi, kad valstybės tarnybos reforma Seime bus patvirtinta sklandžiai, nes Vyriausybė „stipriai nusileido“ profesinėms sąjungoms.

„Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pvz., dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Pasak premjerės, stažo grąžinimas į valstybės tarnautojų darbo užmokestį „truputį prieštarauja pačiai reformos koncepcijai“, kuria siekiama, kad darbo užmokestis valstybės tarnyboje būtų artimas tokios pačios specializacijos ir patirties darbuotojų rinkoje.

„Buvo ta diskusija, visgi tas kompromisas, kuris pasiūlytas, kai sumažinamas laikotarpis, kurį jis skaičiuojamas, iki 20 metų, toks kompromisas gali būti“, – pažymėjo premjerė.

Seimas ketvirtadienį svarsto Vyriausybės parengtą ir vienu svarbiausių šios kadencijos darbu vadinamą valstybės tarnybos reforma.

Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų.

Po Seimo komitetų peržiūros projekte padaryta pakeitimų, vienas pagrindinių – siūloma vis dėlto palikti priedą už darbo stažą.

Ministrų kabineto teiktame projekte numatyta atsisakyti priedo už darbą valstybės tarnyboje, tačiau svarstant projektą komitete pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Po diskusijų komitetuose valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.

Vidaus reikalų ministerija buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų.

Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785,4 euro.

Numatyta, kad vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.

Dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento turėtų būti susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis būtų fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Anot projekto, pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu ir tokiu pačiu reguliarumu būtų indeksuojama pareiginė alga.

Numatoma, kad priėmus valstybės tarnybos reformos paketą, nuo šių metų liepos 1 dienos turėtų didėti teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai. Visi kiti pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidėtų nuo naujos kadencijos.

Taip pat pertvarka siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

Valstybės tarnybos reforma parlamentui pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

O

O portretas
Apie vrm pensininkų pensijas nei žodžio, nei indeksaciju nei nieko, nu curwu curwos
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių