- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
Dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų, nusprendė pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT).
„Turi būti pasiektas operacinis pajėgumas, kalbant apie dronų pajėgumus, iki 2026 metų pabaigos, 2027 metų“, – žurnalistams po posėdžio sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
„Tam darbui vykdyti kariuomenė turėtų dronų pajėgumą plėtoti integruotai su kitais pajėgumais – mes nematome to kaip atskiro vieneto“, – pridūrė jis.
K. Budrio teigimu, dronai kariuomenėje turėtų veikti „sąveikoje su kitomis platformomis“. Anot jo, VGT taip pat rekomendavo plėtoti dronų pajėgumą „Lietuvos gynybos pramonės gebėjimais“.
Prezidento patarėjo teigimu, VGT posėdžio metu kalbėta, kad spartesniam dronų pajėgumų vystymui reikia ir teisės aktų pokyčių, kad „būtų galima daugiau padaryti Lietuvos gynybos pramonės pagalba“.
Anot K. Budrio, kasmet dronų pajėgumo vystymui yra numatyta skirti apie 30 mln. eurų. Kariuomenė anksčiau yra skelbusi, kad iki 2030 m. bepiločiams orlaiviams vystyti numatyta 200 mln. eurų.
Kęstutis Budrys. P. Peleckio / BNS nuotr.
Prezidento patarėjas pridūrė, kad posėdyje kalbėta ne tik apie oro sistemas, bet ir apie bepilotes jūrines sistemas, povandeninius dronus.
Žingsnis link dronų ekosistemos kūrimo
Kandidatas į krašto apsaugos ministrus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas sakė, kad VGT sprendimas yra žingsnis į priekį link dronų ekosistemos kūrimo.
Ir gamyba, ir testavimas, ir inovacijos, ir naudojimas – šitą ekosistemos kūrimą mes pradėjome.
„Ir gamyba, ir testavimas, ir inovacijos, ir naudojimas – šitą ekosistemos kūrimą mes pradėjome“, – teigė L. Kasčiūnas.
NSGK sausį VGT nariams išsiuntė apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.
„Nuo koncepcijos iki dabar, ką mes realiai planuojame, matau žingsnį į priekį, kadangi nuo orientacijos vien į žvalgybinius dronus, pereiname prie kovinių dronų plėtojimo“, – pasakojo komiteto pirmininkas.
„Mažieji FPV dronai irgi tampa integralia sudėtine mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi“, – pridūrė jis.
Pasak L. Kasčiūno, norint, kad Lietuva neatsiliktų dronų technologijos vystyme, neužteks tik įsigyti bepiločius orlaivius iš užsienio gamintojų.
„Reikės galvoti, kaip sukurti tą mano vadinamą ekosistemą su gamyba, testavimu, inovacijomis Lietuvoje. Čia ne tiek kariuomenės reikalas, čia visos ekosistemos reikalas, kad reikia užkurti mūsų dronų pramonę, rengimo centrus ir visa kita“, – teigė parlamentaras.
Laurynas Kasčiūnas. P. Peleckio / BNS nuotr.
„Negalime vadovautis praeito amžiaus dokumentais“
Kariuomenės atstovai dar sausį BNS nurodė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, informavo apie esančius planus per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą bei pirkti kovinius bepiločius orlaivius, kurie būtų prieštankinės gynybos dalis.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vasarį teigė, kad šis dokumentas nuolat atnaujinamas, reaguojant į karo Ukrainoje pamokas.
K. Budrys sako, kad tai nėra atskiras dokumentas, bet planų atnaujinimas, kurį paskatino NSGK pasiūlyta koncepcija.
„Tai yra gyvas procesas, 2017 metai, 2024 metai – skirtingi pasauliai, mes negalime vadovautis vos ne praeito amžiaus dokumentais“, – teigė prezidento patarėjas.
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VRK pripažino R. Žemaitaitį per rinkimus naudojantis Seimo nario padėtimi2
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis per prezidento rinkimų kampaniją naudojosi Seimo nario tarnybine padėtimi, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Socialdemokratų taryba tvirtins kandidatų į Seimą sąrašą, aptars politines aktualijas2
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį tvirtins abėcėlinį kandidatų į Seimą sąrašą, aptars politines aktualijas. ...
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Labanauskas: darau pauzę aktyvioje politikoje7
Šią savaitę iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Labananauskas. Laikinai Kauno miesto skyriaus reikalais rūpinsis Vida Kisielienė. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni4
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis17
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...