45-erių informatiko G. Palucko kandidatūrą vadovauti 19-ajai Vyriausybei pasiūlė Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kai jos lyderė Vilija Blinkevičiūtė pasirinko darbą Europos Parlamente ir atsisakė tiek Seimo narės mandato, tiek galimybės dirbti ministre pirmininke.

G. Palucko kandidatūrą žada palaikyti LSDP suburta centro kairės koalicija su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“.

Ši koalicija Seime turi užsitikrinusi 86 balsus iš 141.

Marga biografija

Panevėžyje gimęs kandidatas į premjerus Vilniaus universitete yra įgijęs informatiko specialybę, taip pat buvo įstojęs į Ekonomikos fakulteto ekonomikos bei finansų išlyginamąjį kursą.

Kaip vienoje iš Vyriausiajai rinkimų komisijai teiktų biografijų yra nurodęs pats politikas, dirbti jis pradėjo būdamas 16 metų: „Vakarais teko stovėti prie metalo karpymo preso, kuriuo buvo gaminama produkcija tėvo organizuotam smulkiajam gamybos verslui.“

Kiek vėliau, tėvams užsiėmus mažmenine prekyba maisto produktais, būsimasis politikas padėjo perkrauti ir pervežti prekes.

2001 metais G. Paluckas buvo padaręs pertrauką studijose, metus dirbo statybose Londone.

Baigęs studijas, jis įsidarbino „Sodroje“, buvo Europos Parlamento nario Justo Paleckio padėjėjas, 2007 metais paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi.

Dėl neskaidraus viešojo pirkimo organizavimo einant šias pareigas 2012 metais politikas buvo nuteistas. Už piktnaudžiavimą tarnyba jam skirtas dvejų metų laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant metams. Jis taip pat įpareigotas į biudžetą grąžinti daugiau kaip 57 tūkst. litų (16,5 tūkst. eurų) – tokia žala savivaldybei padaryta neteisėtais direktoriaus veiksmais.

2010 metais pasitraukęs iš miesto administracijos, G. Paluckas užsiėmė verslu.

Į aktyvią politiką jis grįžo 2015 metais, buvo išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, iki 2019 metų ėjo vicemero, atsakingo už sveikatos priežiūrą ir socialinius reikalus, pareigas.

Jaunasis konservatorius – dėl vakarėlių

G. Paluckas yra LSDP narys nuo 2003 metų, tačiau prieš tai trumpam jį buvo sudominę konservatoriai.

Pats politikas trumpą narystę Jaunųjų konservatorių lygoje vadina vasaros šėlione.

„Tai reiškia, kad su draugu mes ieškodami užsiėmimo, veiklos jaunimo organizacijoje esame pakliuvę į Jaunųjų konservatorių lygą, tą vasarą mes ten laiką ir leidome“, – žurnalistams pasakojo G. Paluckas.

Anot jo, šis jo biografijos faktas yra pernelyg sureikšminamas.

„Jaunimo organizacijose tuo laiku vakarėliai buvo labai neblogi“, – teigė kandidatas į premjerus.

G. Paluckas 2017–2021 metais ėjo LSDP pirmininko pareigas.

Jo iniciatyva 2017 metais socialdemokratai pasitraukė iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Dėl to partijoje įvyko skilimas, o socdemus palikęs būrys Seimo narių įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, dabar besivadinančią Lietuvos regionų partija.

G. Paluckas yra vienas iš aštuonių naujojo Seimo milijonierių, jis deklaravo turintis maždaug 2,1 mln. eurų turto.

2010–2017 metais socialdemokratas buvo buitinės technikos, elektros ir elektronikos prietaisų gamybos įmonės „Emus“ vadovas. Registrų centro duomenimis, jis tiesiogiai valdo pusę įmonės akcijų. Politikas taip pat valdo 49 proc. baterijų sistemas gaminančios įmonės „Garnis“ akcijų.

Šiais metais taip pat paaiškėjo, kad G. Paluckas su šeima turi po sklypą Brazilijoje ir Turkijoje.

Jis teigė, jog sklypas Brazilijoje įsigytas investiciniais tikslais praėjusiais metais, o sklypas Turkijoje įsigytas ten įsteigtos įmonės vardu 2020 metais. Pasak politiko, pastarajame pasodinti graikiški riešutmedžiai.

Jaunimo organizacijose tuo laiku vakarėliai buvo labai neblogi.

Kandidatas į premjerus yra vedęs, priklauso Lietuvos šaulių sąjungai, mėgsta žvejoti, žaisti krepšinį, augina bites, antis ir vištas, domisi opera bei tapyba.

Anketoje jis nurodo gerai mokantis anglų ir rusų kalbas, mokosi ispanų bei portugalų.

„Nemuno aušros“ problema

Socialdemokratai ir pats G. Paluckas sulaukė kritikos dėl sprendimo į valdančiąją koaliciją pakviesti „Nemuno aušrą“. Jos lyderis Remigijus Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo žydų atžvilgiu.

G. Paluckas žada partneriams užsienyje įrodyti, kad nuogąstavimai dėl antisemitų būsimoje valdžioje yra nepagrįsti. G. Nausėda „aušriečių“ įtraukimą į daugumą vadina klaida.

Dėl šio sprendimo surengtas tūkstantinis protestas prie Seimo, jį žadama kartoti ir ketvirtadienį.

Pagal Seimo statutą, prezidentui pristačius kandidatūrą, žodis suteikiamas pretendentui, jis atsako į parlamentarų klausimus, vėliau susitinka su Seimo frakcijomis.

Po to ne vėliau kaip per savaitę turi būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti.

Numatoma, kad balsavimas dėl G. Palucko kandidatūros turėtų vykti ketvirtadienį. Dėl premjero kandidatūros parlamentarai balsuoja atvirai, jai pritariama, kai už tai balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių parlamentarų.

Prezidentas turi teisę atšaukti pristatytą kandidatūrą bet kuriuo metu iki balsavimo dėl pritarimo jai pradžios.

Vyriausybės įstatyme numatyta, kad ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turi pristatyti Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Ministrų kabinetą bei pateikti svarstyti Vyriausybės programą.

Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

G. Nausėda yra pažadėjęs netvirtinti „Nemuno aušros“ narių ministrais.