- Jūratė Skėrytė, Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
Reaguojant į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, Vokietija pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.
Tą antradienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), pabrėžęs, kad sąjungininkės yra įsipareigojusios ginti kiekvieną Aljanso centimetrą.
„Numatėme, kad sustiprinsime mūsų indėlį stiprinant rytinį NATO flangą, mes sukursime stiprią brigadą, tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė O. Scholzas.
Tą lankydamasis Pabradėje patvirtino ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Vokietija ketina imtis lyderystės ir (...) sustiprinti savo karinį buvimą čia. Ketina jį sustiprinti iki brigados lygmens. Tai yra vienas iš tikslų, vieną iš svajonių, apie kurią mes galvojame, laukdami NATO viršūnių susitikimo. Praktiškai tai tampa realybe, kūnu jau šiandien“ – sakė šalies vadovas.
Pasak jo, šiuos veiksmus Berlynas ir Vilnius darys palaipsniui.
„Kaip priimančioji šalis pasirūpinsime visa būtina infrastruktūra. Ypatingai atkreipiau kanclerio dėmesį, kad mums būtų tikslinga turėti čia dar vieną papildomą batalioną nuolatinėms pratyboms, nuolatinėms treniruotėms“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas teigė nenorintis kol kas tiksliai įvardinti, kada brigada bus Lietuvoje, bet pabrėžė, jog tai „nesitęs metų metais“, o karinį vienetą, kaip ir iki šiol, sudarys ne tik vokiečių kariai.
Ketina jį sustiprinti iki brigados lygmens. Tai yra vienas iš tikslų, vieną iš svajonių, apie kurią mes galvojame, laukdami NATO viršūnių susitikimo.
„Jau artimiausius metus–pusantrų mes galime tikėtis suformuoti reikalingą kovinį vienetą čia. Turime padaryti tam tikrus darbus, pirmiausia, dėl kareivinių statymo, dėl dislokacijos vietų, infrastruktūros. Manau, kad tai – realistiškas laiko tarpas“, – sakė prezidentas.
Dėmesys Baltijos regionui
Prezidentūroje šalies vadovas taip pat dalyvavo keturšaliame Baltijos šalių ir Vokietijos lyderių susitikime. Pasak G. Nausėdos, būtina stiprinti gynybinius pajėgumus didinant karių skaičių visose Baltijos šalyse.
„Maksimali parengtis ir sustiprintos pajėgos mūsų regione yra viso Aljanso saugumo garantas. Sutarėme, kad būtina stiprinti gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse didinant dislokuotų karių skaičių, stiprinant oro ir jūros gynybą“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė šalies vadovas.
G. Nausėda akcentavo, kad didinti NATO karių buvimą regione skatina nauja strateginė realybė – Rusijos veiksmai Ukrainoje.
„Turime suvokti, kad Rusijos karinė grėsmė niekur nedings, ji išliks ilgalaike grėsme visai euroatlantinei erdvei. (...) Vertindami Rusijos grėsmę, privalome formuoti tvirtą savo atsaką ir stiprinti savo gynybą“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Jis teigė, kad Lietuva pasirengusi priimti sąjungininkų karius.
„Sąjungininkų veikimas kartu, vienybė ir solidarumas dabartinėje situacijoje, saugumo aplinkoje yra gyvybiškai svarbūs ir nepakeičiami“, – pabrėžė G. Nausėda.
Oficialių sprendimų tikisi Madride
O. Scholzas pasidžiaugė Vokietijos sprendimu didinti finansavimą gynybai bei vylėsi, kad jį pavyks išlaikyti ir ateityje.
Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas taip pat tvirtino, kad Baltijos šalių gynyba turi būti pakelta į aukštesnį lygį.
„Aljanso dalyvavimas turi būti padidintas tiek ore, tiek sausumoje, tiek jūroje. Ir sprendimai turi būti priimti Madride, – kalbėjo Estijos atstovė. – Turime aiškiai parodyti agresoriui, kad NATO turi valią ir aiškų gebėjimą apginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.“
Turime suvokti, kad Rusijos karinė grėsmė niekur nedings, ji išliks ilgalaike grėsme visai euroatlantinei erdvei.
Ir ji, ir Latvijos premjeras Krišjanis Karinis teigė tikį, kad Vokietijos lyderystė per NATO viršūnių susitikimą Madride padės priimti ryžtingus reikiamus sprendimus, kurie užtikrins Aljanso pasirengimą ateities iššūkiams.
„Labai sveikintina, kad Vokietija pasiryžo sustiprinti savo buvimą Lietuvoje, tai labai sveikintinas ir teisingas sprendimas. Tai stiprins Lietuvą, stiprins Latviją ir stiprins Estiją“, – sakė Latvijos ministras pirmininkas.
Vilnius, Ryga ir Talinas tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride apsispręs Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų. Taip pat siekiama stiprinti oro gynybą.
Priešakiniam batalionui Lietuvoje vadovauja Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Didžioji Britanija. Šių valstybių kariuomenių pagrindu tikimasis batalionus išauginti iki brigadų.
Batalioną sudaro apie 1 tūkst. karių, brigadą – apie 5 tūkstančius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas bus didesnis nei 2019 metais: ar verta tikėtis staigmenų?
Sekmadienį vykstančių prezidento rinkimų aktyvumas veikiausiai bus keletu procentinių punktų didesnis nei prieš penkis metus, sako „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Pasak jos, galima tikėtis, kad prie balsad...
-
Balsavimo rezultatus žada po vidurnakčio: pirmiausiai skaičiuos prezidento rinkimų biuletenius1
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad sekmadienio ryte prasidėję rinkimai vyksta ramiai, kol kas nebuvo užfiksuota rimtesnių pažeidimų. ...
-
Prezidento rinkimuose sudalyvavę vilniečiai: rinkomės patikimą ir patriotišką kandidatą4
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams, savo balsą atiduoti atėję piliečiai teigia, kad pagrindinis jų pasirinkimo motyvas – kandidatų patriotiškumas bei gebėjimas užtikrinti stabilumą šalyje. ...
-
Vyriausybė ketina skirti Valstybės duomenų agentūros vadovę J. Petrauskienę antrajai kadencijai
Valstybės duomenų agentūros generalinę direktorę Jūratę Petrauskienę ketinama skirti antrajai penkerių metų kadencijai. ...
-
„Baltosios pirštinės“ apie pažeidimus per balsavimą: kliūna ne tik komisijos darbas4
Sekmadienį vykstančių prezidento rinkimų ir referendumo dėl pilietybės balsavime „Baltosios pirštinės“ gavo daugiau nei 80 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus. ...
-
Lietuva pradeda darbą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomojoje taryboje
Lietuva sekmadienį pradeda darbą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomojoje taryboje. ...
-
Balsavimas Klaipėdoje: dėl užsienyje gyvenančios klaipėdietės teko kviesti pareigūnus6
Sekmadienio rytą visoje šalyje bei uostamiestyje prasidėjo pagrindiniai Respublikos prezidento rinkimai ir referendumas. Nuo ryto savo pilietinę pareigą atliko apie 25 proc. klaipėdiečių. Vienoje Klaipėdos rinkimų apylinkėje garsiai savo nuomo...
-
S. Skvernelis: balsavimas rinkimuose parodys, ar Lietuva yra vakarietiška valstybė13
Balsavimas prezidento rinkimuose parodys, ar visuomenė palaiko vakarietiškas vertybes, ar dalis jos ilgisi postkomunistinių nuostatų, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. ...
-
Kauniečiai prie balsadėžių: veda pareiga ir viltis33
Balsavimo dieną prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, panašu, kad kauniečiai balsuoja kiek aktyviau nei prieš penkerius metus ar per mero rinkimus. ...
-
D. Grybauskaitė apie užsitęsusias diskusijas dėl gynybos finansavimo: vyksta turgus6
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad diskusijos dėl gynybos išlaidų finansavimo trunka per ilgai. Anot jos, besitęsiantis debatas „skandina procesą“. ...