- Valdas Pryšmantas, Saulius Jakučionis/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Vyriausybė nesilaiko anksčiau šiemet tarp šalies vadovų sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros, jį taip pat stebina nenoras numatyti galimybės skolintis krašto apsaugos reikmėms kitų metų valstybės biudžeto projekte.
Pasak jo, Vyriausybės Seimui pateikta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa neatitinka pasiektų sprendimų Valstybės gynimo taryboje.
„Kalbėjome apie 2030 metus kaip brūkšnį, kai pajėgos turi būti paruoštos, kokio dydžio bebūtų, pilnam operaciniam pajėgumui, tai reiškia, kad eina ir gali kariauti, turi pakankamai atsargų ir gali išsilaikyti tam tikrą skaičių dienų. Tada, šituo remiantis, kad mes jau tai tikrai įgyvendinsime, Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad mes papildomai plėtosime Sausumos pajėgas iki divizijos ir papildomai tam skirsime lėšų“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Ir dabar, kai matome, su kokiu (Krašto apsaugos sistemos plėtros – BNS) programos projektu išėjo Krašto apsaugos ministerija, tam pritarė Vyriausybė, viso to ten neliko. Nėra tų išlaidų, liko 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto ir mes pasiliekame ties jau seniau įvardintų pajėgumų plėtojimu ir, maža to, jie yra nukelti už 2030 metų, į 2033 – 2035 metus“, – pridūrė jis.
„Dėl to Respublikos prezidentas ir sako, kad mes arba numatome papildomą finansavimą svarstant šituos projektus, (...) arba tada kitas kelias – grįžti atgal ir peržiūrėti, ką mes darome, nes turime išlaikyti siekį 2030 metams būtų pasiruošę galbūt ne su divizija, bet su dviem brigadomis, pilnai sukomplektuotomis ir turinčiomis atsargų, o ne su pusiau luptu, skustu dariniu. (...) Nebe tas metas“, – teigė K. Budrys.
Pasak jo, turint visa tai omeny, stebina Vyriausybės nenoras pritarti G. Nausėdos siūlymui numatyti galimybę kitais metais valstybei pasiskolinti tiek, kad gynybos finansavimas pasiektų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tokią iniciatyvą Prezidentūra išsakė Vyriausybei pateikus kitų metų valstybės biudžeto projektą, bet premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad ji prasilenktų šalies finansinėmis galimybėmis, nes 2024-ųjų biudžetas yra suplanuotas ties europinių fiskalinių taisyklių riba.
Šiuo metu Vyriausybė siūlo gynybai skirti 2,71 proc. BVP, iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.
Pasak K. Budrio, biudžete galima numatyti išlygą, kad iki 3 proc. BVP gynybai skolinamasi būtų tuo atveju, jeigu nebūtų viršijama valdžios sektoriaus deficito riba.
Negalime žinoti, kaip atrodys biudžeto surinkimas.
„Negalime žinoti, kaip atrodys biudžeto surinkimas“, – teigė prezidento patarėjas.
K. Budrys sakė besitikintis, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritars nei tai numatančiam kitų metų valstybės biudžeto projektui, nei parlamente svarstomai Krašto apsaugos sistemos plėtros programai.
„Aš neįsivaizduoju, kaip komitetas galėtų pritarti dabartiniams projektams“, – teigė prezidento patarėjas.
Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa numato kariuomenės pajėgumų vystymą 2023-2030 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Galimų LSDP kandidatų į Seimą sąraše – buvę ir esami politikai, merai8
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą. ...
-
V. Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl lėšų gynybai13
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl papildomų lėšų krašto apsaugai. ...
-
VRK pripažino R. Žemaitaitį per rinkimus naudojantis Seimo nario padėtimi26
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis per prezidento rinkimų kampaniją naudojosi Seimo nario tarnybine padėtimi, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
LSDP lyderė kritikuoja valdančiuosius dėl švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos10
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius konservatorius dėl švietimo politikos, kaltina juos prieš rinkimus puolant socdemų remiamą prezidentą Gitaną Nausėdą. ...
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Labanauskas: darau pauzę aktyvioje politikoje25
Šią savaitę iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Labanauskas. Laikinai Kauno miesto skyriaus reikalais rūpinsis Vida Kisielienė. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...