- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba penktadienį nusprendė kreiptis į Seimą su raginimu įtvirtinti Konstitucijoje dabartinį tiesiogiai renkamo mero-savivaldybės tarybos vadovo statusą.
Kaip pranešė LSA, merai penktadienį priimtame nutarime ragina įtvirtinti nuostatas, kad „savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas, atstovaujantis savivaldybei ir vykdantis įstatymuose nustatytus įgaliojimus“, taip pat tai, jog meras „renkamas remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“.
Pasak LSA, palaikymą šiai pozicijai išsakė posėdyje dalyvavę Seimo valdančiosios Laisvės partijos, taip pat opozicinių socialdemokratų, „valstiečių“, Darbo partijos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Merai akcentavo, kad jau antrą kadenciją veikianti tiesioginių merų rinkimų sistema užtikrina politinį stabilumą, savivaldybių veiklos tęstinumą, pateisina gyventojų lūkesčius ir stiprina jų pasitikėjimą vietos savivalda.
Gyventojų išrinktas meras, kuris vadovauja savivaldybės tarybai ir planuoja jos veiklą, geriausiai užtikrina, kad būtų vykdomi įsipareigojimai vietos gyventojams.
„Jau šešerius metus Lietuvoje veikianti sistema įrodė, kad savivaldybės stabiliausiai ir efektyviausiai dirba tada, kai būtinų sprendimų priėmimo nestabdo politinės manipuliacijos ar partiniai interesai. Gyventojų išrinktas meras, kuris vadovauja savivaldybės tarybai ir planuoja jos veiklą, geriausiai užtikrina, kad būtų vykdomi įsipareigojimai vietos gyventojams“, – pranešime sakė LSA prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Jo teigimu, dabartinė sistema veikia ir todėl, kad „turėdamas gyventojų suteiktą pasitikėjimo mandatą“, meras priima visai savivaldybei svarbius sprendimus, t. y. kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, teikia savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą, atstovauja savivaldybei bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ir užsienio šalių institucijoms, taip pat – teisme, regionų plėtros tarybos kolegijoje.
Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Po teismo išaiškinimo, Seime suformuluoti keli siūlymai keisti Konstituciją: valdantieji, išskyrus Laisvės partiją, palaiko seimo pirmininkės ir konservatorių siūlymą, kad tiesiogiai būtų renkama „vykdomosios valdžios institucija – savivaldybių merai“. Didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija remia socialdemokratų siūlymą išsaugoti dabartinį savivaldos modelį.
Seimo pirmininkė sakė, jog tikisi iki birželio turėti parengtą Konstitucijos pataisą, numatančią tiesioginių merų rinkimų galimybę, o galutinai ją priimti kitų metų pradžioje. Dėl konkrečių mero įgaliojimų būtų tariamasi vėliau.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...
-
G. Jeglinskas: VSD finansavimo augimo trajektorija turėtų būti panaši į krašto apsaugos2
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad žvalgybos agentūrų veiklai skiriamas finansavimo augimas turėtų būti panašus į krašto apsaugos sistemos. ...
-
F. Jansonas: prezidentui pateikta G. Bartkaus kandidatūra į teisingumo ministrus3
Advokatas Gintautas Bartkus prezidentui pateiktas kaip kandidatas į teisingumo ministrus, sako šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas. ...
-
I. Šimonytė: aš galiu sustoti ir pasakyti, kad vis dėlto nemažai pavyko padaryti (interviu)7
Nors į Seimo rinkimus kadenciją baigiančios premjerės vedami konservatoriai nepakartojo 2020 m. sėkmės ir liko dirbti opozicijoje, laikinoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nemano, jog Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokr...
-
„Aušriečiai“ prieštaraus, kad partnerystės klausimas būtų įtrauktas į Vyriausybės programą16
Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Nemuno aušra“ vadovas Remigijus Žemaitaitis prieštarauja, kad į Vyriausybės programą būtų įtrauktas civilinės partnerystės klausimas. ...
-
R. Žemaitaitis: Seimo komitetas audituos energetiką, gynybos įsigijimus, LRT finansavimą9
Seimo Audito komitetas šioje kadencijoje aiškinsis energetikos, gynybos įsigijimų ir Lietuvos radijo ir televizijos finansavimo klausimus, sako valdančiosios partijos „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. ...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo8
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
G. Nausėda susitiks su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus L. Savicku
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka valdančiosios koalicijos narės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus Luku Savicku. ...