Trys epizodai A. Širinskienės tyrime

Pateiktose išvadose teigiama, kad atlikusi tyrimą komisija negali paneigti tyrimo procese deklaruotų buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio liudijimų, esą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys darė įtaką neteisėtam M. Siaurio atleidimui iš einmų pareigų. Kaip skelbiama išvadoje, VTEK procesai stokojo skaidrumo ir galėjo būti iš šalies veikiami aukščiausių valstybės politikų.

Ištyrus antrąjį epizodą dėl Generalinės prokuratūros darbo, konstatuota, kad jos darbui politikai galėjo daryti poveikį. Taip pat teigiama, kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Kaip aiškino išvadas parengusi A. Širinskienė, gauti liudijimai leidžia manyti, jog politikai galėjo paveikti Generalinėje prokuratūroje atliekamus tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos naftoje“.

„Rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą, išlieka“, – rašoma komisijos išvadoje.

Ypatingai yra gėda dėl to, kad Širinskienė pati yra teisininkė, buvusi dėstytoja, kurios veikla apskritai diskreditavo teisės viršenybės principą.

Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, tvirtino A. Širinskiėnė, teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.

„Komisija šioje dalyje gali tik konstatuoti atskiras aplinkybes, tačiau negali daryti apibendrinančios išvados, nes neturėjo galimybės gauti visų parlamentiniam tyrimui reikalingų dokumentų bei apklausti visų kviestų liudininkų“, – rašoma išvadoje.

A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. Tyrimo komisijai užkliuvo ir faktas, kad bendrovė  „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.

„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė Komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to Komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma išvadoje.

Dėl pastarojo momento, pabrėžė A. Širinskienė, toliau aiškintis prašys Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Pastarąją savaitę už A. Širinskienės išvadas komisijoje balsavo – 9, susilaikė – 1, prieš buvo dar vienas komisijos narys.

Generalinė prokuratūra išvadas vadina nepagrįstomis

„Valstietės“ A. Širinskienės vadovauto parlamentinio tyrimo išvados nepagrįstos faktinės aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis, teigia Generalinė prokuratūra.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašlis kreipėsi į Seimo valdybą ir prezidentą, kad kategoriškai nesutinka su išvadų projekto teiginiais.

„(...) daugelis šio išvados projekto teiginių bei siūlymų nėra pagrįsti objektyvia ir išsamia  nešališkų duomenų analize bei tiksliai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams atlikusi komisija konstatavo, kad „viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei pažeidimų „Klaipėdos naftoje“ tyrimas Generalinėje prokuratūroje 2013–2014 metais stokojo skaidrumo, su tyrimu susijusių klausimų sprendimui galimai neteisėtai įtaką darant valstybės politikams“.

Išvadose nurodoma, kad lieka rizika, jog ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą.

Keli buvę ir esami prokurorai komisijai liudijo girdėję, kad kolegos buvo gavę nurodymų vadinamojoje CŽV kalėjimo byloje pateikti įtarimus aukštiems buvusiems pareigūnams, taip pat kad neleista tinkamai atlikti tyrimų, susijusių su viešaisiais pirkimais Visagino atominėje elektrinėje bei „Klaipėdos naftoje“.

Generalinio prokuroro teigimu, laikinoji tyrimo komisija nesikreipė į prokuratūrą prašydama pateikti ar patikslinti gaunamus duomenis, „bet pasirėmė tik kelių subjektyviais bei galimai šališkais buvusių bei esamų prokurorų liudijimais“.

„Patvirtindama išvados projektą komisija nepaisė, kad esminiai minimų asmenų teiginiai parlamentinio tyrimo metu buvo paneigti kitų liudijimų, o teiginiai apie neva darytą įtaką konkrečiuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo papildomai patikrinti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka bei įvertinti kaip nepagrįsti, klaidingi, neatitinkantys faktinių aplinkybių“, – rašoma Generalinės prokuratūros rašte.

Jame taip pat atkreiptas dėmesys, kad išvadose supainiotos skirtingos prokurorų atrankos procedūros, o siūlymai tobulinti ikiteisminio tyrimo bylų paskirstymo tvarką paremti „tik subjektyvia ir galimai šališka komisijos posėdyje dalyvavusių prokurorų nuomone, detaliau nepasidomėjus ir išsamiau neišanalizavus esamos situacijos, galiojančio teisinio reglamentavimo bei įdiegtų prokuratūroje kontrolės mechanizmų“.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė laikinosios komisijos išvadoms. Jas dar nagrinės Seimo komitetai.

Opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti šiame parlamentiniame tyrime, apkaltindami jį politiniu angažuotumu. Laikinojoje komisijoje dirbo vienintelis opozicijos atstovas – liberalas Eugenijus Gentvilas.