Už nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos sudarymo ketvirtadienį balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo 44 ir susilaikė 16 parlamentarų.

Šią iniciatyvą opozicija pateikė per jos siūlymu sušauktą neeilinę sesiją.

Siūlymą pristatęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė, jog laikinosios komisijos formatas būtų tinkamiausias išsiaiškinti aplinkybėms, kaip Čilėje esantį K. Bartoševičių pasiekė žinia apie tyrimą.

„Siūlau pritarti laikinosios komisijos sudarymui, nes į tą klausimą reikės atsakyti, geriau tai padaryti parlamente, nepolitikuojant, oriai, o ne paleisti tas diskusijas į gatves. Įstatymas garantuoja visišką konfidencialumą, jei mes šito atsakymo nesuteiksime, kažkas lips ant bačkų gatvėse ir kurs sąmokslo teorijas“ – kalbėjo S. Skvernelis.

Komisija turi teisę pasikviesti visus tarnautojus, pareigūnus, įmonių vadovus, jie turi atvykti ir atsakyti, o už melagingų parodymų teikimą kyla atsakomybė.

Jis teigė, jog Seimo tyrimas neleistų politikavimo šia tema, nes įstatymu nustatyta griežta tvarka dėl komisijos darbo specifikos – nustatyta, kad tyrimo metu negalima viešinti jo duomenų, teikti informaciją žiniasklaidai po posėdžių pristatyti gali tik pirmininkas ir pan.

„Komisija turi teisę pasikviesti visus tarnautojus, pareigūnus, įmonių vadovus, jie turi atvykti ir atsakyti, o už melagingų parodymų teikimą kyla atsakomybė. Ar yra grėsmė, kad komisijos nariai imtų politikuoti – ne, įstatymas numato, kad komisijos nariai turi laikyti paslaptyje žinias, kurias sužinojo tyrime, ir nenaudoti tų žinių asmeninei ar kitai naudai“, – kalbėjo S. Skvernelis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Prieš tyrimą pasisakęs konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad „galima suprasti opozicijos norą tirti kažką, ypač prieš rinkimus“, o pasirinkta tema, kuri labiausia pritraukia kameras ir objektyvus.

Parlamentiniu tyrimu buvo siūloma atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis Čilėje komandiruotėje buvęs K. Bartoševičius netikėtai atsisakė mandato, prieš Generalinei prokuratūrai kreipiantis į Seimą dėl jo neliečiamybės.

Komisija turėjo išsiaiškinti, ar „nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė prokuratūra“.

Per neeilinę sesiją iš pradžių buvo išklausyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į klausimus dėl sausio 20 dienos susitikimo, per kurį parlamento vadovei buvo pranešta apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo.

Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė tvirtino, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta, nors Seimo pirmininkė teigė, kad generalinė prokurorė jai patvirtino, kad tai ne jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio atstovas. Tuo metu N. Grunskienė neigė atskleidusi tokią informaciją.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra patvirtinusi, jog tą penktadienį apie 14 val. skambino K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.

Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.