Nors po reitingavimo J.Vaickienė pakilo per vieną poziciją iš 25 į 24, tačiau pakliūti į Seimą to nepakako. Liberalai, kuriems ji dabar atstovauja Seime, laimėjo tik 14 mandatų.

"Reikia apsispręsti, ar iš viso liksiu politikoje. Nors kandidatuodama rinkimuose tarsi patvirtinau, kad to tikėjimo po 15 metų aktyvaus dalyvavimo politikoje dar nepraradau. Prieš išeidama į politiką, turėjau savo verslą Kretingoje, į kurį ir dabar be problemų galėčiau sugrįžti. Tačiau turiu ir kitų pasiūlymų dirbti privačiame versle kaip samdoma darbuotoja. Tik reikia apsispręsti", – atviravo J.Vaickienė.

Pavyzdingi buvo ne visi

Kadenciją baigiantys parlamentarai, ypač pralaimėję rinkimus, ne visi buvo pavyzdingi darbuotojai.

Vien šiemet iki vakar dienos vyko 45 plenariniai Seimo posėdžiai, tačiau jų lankomumas ne visada buvo geras.

Klaipėdoje rinktos parlamentarės Agnė Bilotaitė ir Irina Rozova šiais metais praleido 8 posėdžius, Eugenijus Gentvilas – 4, R.Paliukas ir A.Stancikienė – po 10, Naglis Puteikis – 6, Irena Šiaulienė – 2.

Tarp kadenciją baigiančių Seimo narių, rinktų pajūrio regione, P.Žeimys buvo vienas pavyzdingiausių, kuris bent jau šiais metais iš 45 vykusių parlamento posėdžių praleido vos du, geriau už jį posėdžius lankė tik Petras Gražulis, praleidęs vieną.

"Seimo nario pagrindinis darbas ir yra dalyvauti komitetų posėdžiuose, frakcijos ir plenariniuose posėdžiuose. Plenarinių Seimo posėdžių metu parlamentarai neturėtų sėdėti televizijos ar radijo studijose, juolab šokti kur nors "kazokėlį" pagyvenusių žmonių būryje. Tokiai veiklai turėtų pakakti laiko nuo penktadienio iki pirmadienio. Kodėl taip kolegos elgiasi, man nesuprantama", – stebėjosi P.Žeimys.

Statistika – tik paradinė?

Dar vienas vardiklis, pagal kurį esą būtų galima vertinti Seimo narių darbo naudingumą, yra Seimo svarstymui jų pateiktų įstatymų projektų statistika.

Pagal ją per šią kadenciją P.Gražulis pateikė 170 teisės aktų projektų, R.Paliukas – 148, net kadencijos nebaigęs buvęs liberalas Eligijus Masiulis pateikė 107 įstatymo projektus, o štai P.Žeimys – tik 25.

Pasak parlamentarės J.Vaickienės, ta oficialiai pateikiama Seimo narių veiklos statistika neatspindi Seimo narių darbo našumo realybės.

Esą parlamentaras prie įstatymo projekto galėjo tik nežymiai prisidėti ar jam tik pritarti arba iš tikrųjų būti teisės akto iniciatorius, bet į rengėjų sąrašą įrašomos visų pritariančiųjų pavardės, tad koks kieno indėlis čia, tampa neaišku.

"Ta statistika yra pateikiama tam, kad vėliau žurnalistai, skaitantys ataskaitą, matytų, kiek kas pateikė įstatymo projektų, bet jei pasigilintume, nežinia, ar tas projektas buvo patvirtintas, neaišku, kiek vargta jį svarstant. Kartais išlaidų būna daugiau negu naudos. Galiausiai reikėtų aiškintis, ar tas įstatymas po savaitės vėl nebuvo pakeistas", – kadenciją baigianti Seimo narė J.Vaickienė atskleidė parlamentinio darbo virtuvę.

Esą buvęs ne vienas atvejis, kai po pusmečio susizgribta, kad įstatymas negeras ir jį reikia vėl taisyti.

Tada dažniausiai tas pats parlamentaras vėl teikdavo pataisas ir projektą registruodavo savo vardu.

Anot J.Vaickienės, taip ir gimsta graži statistika, tačiau naudos – jokios.

Teigiama, kad iš duomenų, pateiktų Seimo tinklalapyje, labai sunku nuspręsti, kurie Seimo nariai labiausiai prisidėjo prie valstybės teisėkūros.