Klausimas iš Seimo darbotvarkės išsiimtas trečiadienį per koalicijos frakcijos seniūnų pasitarimą.

„Išimtas iš šios dienos darbotvarkės koalicijos partnerių prašymu, nes šiandieną dėl įvairių priežasčių apie dešimt žmonių iš valdančiosios koalicijos nedalyvauja posėdyje. Natūralu, kad tai iškreiptų rezultatus“, – žurnalistams prieš ketvirtadienį vyksiantį Seimo posėdį kalbėjo parlamento vadovė.

Antrąją priežastimi V. Čmilytė-Nielsen nurodė, kad daug projektų numatyta tarp ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės rezervinių projektų, todėl siekta „atlaisvinti vietą“ popietinei opozicijos darbotvarkei.

Pasak Seimo vadovės, dėl išvadų tvirtinimo parlamentas turėtų spręsti kitą savaitę, antradienį.

Seimo komisijos išvadų tvirtinimas planuotas gegužės viduryje, tačiau tuomet Seimo vadovybė nutarė balsavimą nukelti po prezidento rinkimų, kad būtų išvengta kritikos dėl kenkimo prezidentui Gitanui Nausėdai per rinkimų kampaniją.

G. Nausėda sekmadienį perrinktas Lietuvos prezidentu antrai kadencijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo demokrato Vytauto Bako vadovaujama komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais. Be to, jis galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Aš net neabejoju, jog bus priimtas galutinis sprendimas, nes to reikalauja Seimo statutas.

„Aš net neabejoju, jog bus priimtas galutinis sprendimas, nes to reikalauja Seimo statutas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Bakas pažymėjęs, jog pats klausimo išimti neprašė.

Tyrėjų teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie šio komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai savo ruožtu kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Institucijų vadovų skundą tyrusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.

Komisijos sudarymo teisėtumas jau apskųstas Konstituciniam Teismui.

G. Nausėda komisijos sudarymą ir jos išvadas vadino politiškai motyvuotomis, siejo su prezidento rinkimais.