Apie 40 partijos skyrių kandidatu į prezidentus pasiūlė kelti V. P. Andriukaitį. Keli skyriai iškėlė Seimo narės Rasos Budbergytės ir europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūras.

Mediko išsilavinimą turintis 67 metų V. P. Andriukaitis šiuo metu Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Jis partijos renginyje nedalyvavo.

„Visi žinome, apie ką yra Vytenis – apie socialdemokratiją, apie vertybes. Visa tai jis savo darbais ir gyvenimu yra įrodęs. Tik turime nedidelę problemą – paskolinome Vytenį Europai ir dabar teks jį atgauti“, - kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

V. P. Andriukaitis buvo užsiregistravęs kandidatu dviejuose rinkimuose į prezidentus – 1997 ir 2002 metais. Jis ne vieną kadenciją ėjo Seimo nario pareigas.

1990–1992 metais – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime dirbo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje, buvo Kovo 11-osios dokumentų, Konstitucijos ir kitų teisės aktų rengimo darbo grupių nariu.

Už savo veiklą yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir kitais apdovanojimais. 2005 metais jam suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

Socialdemokratų konferencijoje kartu buvo tvirtinamas skyrių reitinguotas kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašas. Sąrašo lyderiai – Vilija Blinkevičiūtė, Rasa Budbergytė, Juozas Olekas.

Sąrašo lyderė V. Blinkevičiūtė surinko per 3 tūkst. pirmumo balsų, skelbia partija.

Ketvirtoje vietoje – LSDP frakcijos Seime seniūnas Julius Sabatauskas, penktoje – Lietuvos moterų socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė Orinta Leiputė.

Konferencija į EP kandidatų sąrašą nusprendė įtraukti LSDP patariamosios garbės tarybos pirmininką, diplomatą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Vytautą Plečkaitį.

Šiuo metu socialdemokratams EP atstovauja V. Blinkevičiūtė ir Zigmas Balčytis.

Rinkimai į EP vyks kitų metų gegužės 26 dieną.

Socialdemokratai taip pat priėmė dokumentą, tapsiantį pagrindu rinkimų programoms – socialdemokratinę viziją Lietuvai iki 2024 metų, pranešė partija. Anot pranešimo, tai bus strateginis LSDP dokumentas, kuriame pristatomas naujas socialinis-ekonominis modelis Lietuvai.

Dokumente teigiama, kad tikrieji šalies pažangos rodikliai yra gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais, o ekonomikos pamatas – išsilavinę, kūrybingi ir ateitimi pasitikintys žmonės.

„Nesvarbu, pozicijoje ar opozicijoje šias pusantros parlamentinės kadencijos praleisime, socialdemokratai sieks tų tikslų bei pokyčių, kurie yra išdėstyti vizijoje“, – cituojamas LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Pasirinko pokyčių kelią

Pokyčių kelią pasirinkusi Lietuvos socialdemokratų partija yra grėsmė tiems, kurie dalija nepamatuotus pažadus, sako jos pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Dotaciją, kuri buvo atimta iš mūsų, aš ją siūlyčiau vertinti ne kaip nuosprendį, kaip įvertinimą, kad mes esame grėsmė, tiems kurie dalija nepamatuotus pažadus, tiems, kurie manipuliavo, tiems, kurie melavo. Mes esame grėsmė nusistovėjusiai prekybos postais sistemai, nusistovėjusiai prekybos interesais po kilimais sistemai. Mes esame pajėgi politinė jėga, kuri pajėgi tai pakeisti ir pakeisti žmonių vardu“, - per konferencijoje Vilniuje kalbėjo partijos vadovas.

Jis teigė, kad šiuo metu politinės partijos ir politinė sistema išgyvena pokyčių ir virsmo laiką: vienos renkasi skaldymosi ir skirstymosi kelią, kitos renkasi naujų darinių kūrimą.

„Socialdemokratai daugiau nei prieš metus pasirinko pokyčių kelią. Per šiuos metus mes įveikėme mūsų penkių žingsnių pokyčių programą. Šiandien bus svarstoma šios programos kulminacija, bus svarstoma vizija Lietuvai, tikiu, bus priimta kaip kairysis kelias Lietuvai. Per pastaruosius metus mes daug atsiprašinėjome tačiau šis etapas baigėsi“, – per konferenciją sakė G. Paluckas.

Konferencijoje dalyvavo apie 700 partijos narių.

„Pažiūrėkite vieni į kitus, ką jūs matote? Jūs matote jėgą, tikrą socialdemokratų jėgą, socialdemokratų žmones!“, – šaukė susirinkusiems partijos vadovas.

Po jo klausimo iš salės pasigirdo dalyvių balsai, kad jie mato tik tamsą. Partijos renginys vyko „Litexpo“ rūmų salėje, joje nedegė šviesa, buvo apšviesta tik scena su dideliu ekranu, skambėjo šiuolaikiška muzika.

Kaip skelbė BNS, dėl šiurkščių pažeidimų per Seimo rinkimų kampaniją opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija negaus valstybės dotacijos už antrąjį šių metų pusmetį. Neskirti valstybės lėšų šiai partijai balsavo 11 Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, vienas susilaikė.

Nutarta, kad Lietuvos socialdemokratų partija negaus vieno pusmečio dotacijos – 505 tūkst. eurų. Pinigai bus grąžinti biudžetui.

Taip pat pripažinta, kad prieš dvejus metus per Seimo rinkimus partijos padaryti finansiniai pažeidimai yra šiurkštūs.

Konstatuota, kad partija kaip savo rinkimų išlaidų nenurodė 100 tūkst. eurų arba 13,51 proc. limito politinės kampanijos išlaidų. Pats limitas viršytas 20,59 procento.

Partija deklaravo Seimo rinkimams 2016 metais išleidusi 790 tūkst. eurų, nustatytas limitas siekė 740 tūkst. eurų.

Atlikusi Socialdemokratų partijos parlamento rinkimų finansų analizę, VRK nustatė, kad lėšų rinkimams partija savo skyriams skyrė dar neprasidėjus politinei kampanijai, kandidatai apmokėjo ne savo, o partijos ar kitų kandidatų politinę reklamą, sudarytos fiktyvios sutartys dėl konsultacijų,  š tiesų sumokant už kitas paslaugas, už dalį išlaidų mokėta ne iš politinės kampanijos sąskaitos, nors tai buvo su rinkimais susijusios išlaidos.

2016 metais Lietuvos socialdemokratų partija buvo valdančioji partija.

VRK partijoms paskirstė 2,2 mln. eurų. Iš viso partijoms šiemet valstybės biudžete skirta 5,5 mln. eurų.

Opozicinė Socialdemokratų partija turi per 17 tūkst. narių. Jos gretos šiek tiek sumažėjo, kai pasipriešinę sprendimui palikti valdančiąją koaliciją atskilo dalis Seimo senbuvių ir šiemet įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

Apklausos rodo, kad Vilniaus vicemero G. Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija lapkritį gavo tik 5,6 proc. apklaustųjų balsų. Spalį už ją ketino balsuoti 7,2 proc. rinkėjų.