- LRT radijo laida „60 minučių“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kur yra riba tarp juoko, kritikos ir patyčių? Jei juokiamasi iš žmogaus veiklos, netinkamo poelgio, o ne iš išvaizdos, ribos neperžengiamos, mano specialistai. Anot „Lietuvos ryto“ televizijos humoro laidos „Žinių naujienos“ autoriaus Timūro Augucevičiaus, juokauti galima net ir apie valstybės vadovus, ir tai esą visiškai normalu.
„Man visada užklius bet kokie korumpuoti asmenys. Man visada užkliūna tokie žmonės, kurie vagia, apsimetinėja, siekdami naudos, apsimeta tuo, kuo nėra. [...] O kad juokiamasi iš valstybės vadovų, o kitąsyk ir šaipomasi, tai yra visiškai normalus dalykas“, – teigia T. Augucevičius.
Pasak jo, bet kuris humoras, kai juokaujama apie žmogų, gali būti įžeidus. Tai esą priklauso nuo žmogaus ir nuo to, kaip juokaujama. „Juokavimas apie kai kuriuos dalykus yra vaikščiojimas plonu ledu. Juokaujant apie viešus asmenis, visada yra rizika, kad tai bus nepriimtina“, – pabrėžia humoristas.
Paklaustas apie internete patalpintus juokus, susijusius su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, ir apie tai, ar nebuvo peržengta riba, T. Augucevičius sako, kad kiekvieną atvejį reiktų aptarti atskirai. Kai kuriais atvejais, anot jo, gal ir buvo perlenkta lazda. „Bent jau aš stengiuosi nesišaipyti iš jos išvaizdos [...]. Stengiuosi daugiausiai kalbėti apie veiklą, kas, manau, labiausiai kliūna “, – sako T. Augucevičius.
Jis teigia Seimo pirmininkės niekada nesutikęs ir su ja nebendravęs. „Nežinau, kokia ji asmenybė. Galbūt jinai iš tikrųjų yra labai gera mama, labai puikus šeimos žmogus. Bet, kaip Seimo pirmininkė, ji turi trūkumų, ir tie trūkumai yra verti juoko“ , – mano T. Augucevičius.
Kad humoras turėtų būti nukreiptas į žmogaus veiklą, antrina ir vaikų bei paauglių psichiatras Linas Slušnys: „Humoras turi būti orientuotas į veiklą, į kažkokį žmogaus poelgį. Pats asmuo, padaręs netinkamą veiksmą, gal ir puikus, pavyzdžiui, pyragų kepėjas [...] ar gal puikus žmogus. Bet jei jis šiuo metu elgiasi netinkamai, nepadoriai, iš to juoktis, žinoma, galima. Ir tą pastebėti reikia.“
Psichiatro teigimu, patys politikai, kurie skiria pinigų programoms, skirtoms patyčių prevencijai, vieni iš kitų dažnai tyčiojasi, peržengdami ribas. Neturėdami argumentų, kaip kritikuoti opoziciją, jie savo strėles esą nukreipia į kitų politikų asmenines savybes.
„Tai galima traktuoti labai paprastai – psichologinis smurtas. Labai paprastas psichologinio smurto apibrėžimas. Jis vyksta, kai yra žeminama ir tyčiojamasi, vartojami žodžiai, siekiant pažeminti, sumenkinti kito žmogaus savivertę. Ir šitie dalykai vyksta“ , – atkreipia dėmesį L. Slušnys.
Šį reiškinį sako pastebėjęs ir T. Augucevičius. „Ypač jei kalbame apie Viktorą Uspaskichą, kuris chamiškumu dažnai lenkia kitus ir savo dvigubais pasisakymais kitąsyk save labai keistai reprezentuoja. Viktoro elgesys mano laidoje irgi yra dažnai minimas“, – sako humoro laidos autorius.
L. Slušnys: Lietuvoje nėra humoro kultūros
Tai kaipgi atpažinti gerą humorą? L. Slušnio manymu, gero humoro atveju negali pykti. „Tiesiog juokiesi, nepaisant to, kad tai galbūt net apie tave. Geras humoras (aš kalbu apie tuos, kurie turi humoro jausmą, ne apie tuos, kurie jo visiškai neturi) yra toks, kai iš tavęs pasijuokė ir tu gali kartu juoktis, padėkoti už gerą pastebėjimą“, – teigia L. Slušnys.
Jis pastebi, kad Lietuvoje vis dėlto nėra humoro kultūros, kokią turi, pavyzdžiui, britai. „Bet, kita vertus, nugyvenome sovietmečio periodą, kada niekas nežiūrėjo į tai, kas yra humoras, kas yra tyčiojimasis. Tyčiotis buvo galima atviru tekstu. Ir buvo tyčiojamasi atviru tekstu, o paskui sakoma – mes pajuokavome. Mes neturėjome tos kultūros, ir ji yra išnaikinta. Ir, ko gero, praeis dar daug laiko, kol tai susitvarkys“, – svarsto L. Slušnys.
T. Augucevičius pritaria – mūsiškės humoro tradicijos labai menkos. „Aš sutinku, kad ta humoro kultūra labai didele dalimi yra rusiška, likusi senovinė. Bent jau aš stengiuosi į mūsų kasdienybę integruoti vakarietiškesnio humoro, kada iš žmogaus gali pasijuokti aštriau, bet taip, kad jis sugebėtų tai ir priimti. Galiausiai juk vis tiek nori gero“, – sako T. Augucevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Skvernelis: planuojama, kad naujoji Vyriausybė prisieks gruodžio 12 dieną1
Planuojama, kad naujos sudėties Vyriausybė prisieks ir jos programa Seime bus patvirtinta gruodžio 12 dieną, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. ...
-
G. Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus. ...
-
G. Nausėda pasveikino U. von der Leyen EP patvirtinus naują Europos Komisiją
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) naujosios Europos Komisijos patvirtinimo proga. ...
-
Vilniaus miesto tarybos opozicijos lyderiu paskelbtas V. Sadauskas
Vilniaus miesto taryboje trečiadienį opozicijos lyderiu paskelbtas „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vydūnas Sadauskas. ...
-
Aplinkos ministru „aušriečiai“ siūlo skirti Gamtos tyrimų centro vadovą S. Podėną
Valdančioji partija „Nemuno aušra“ siūlo Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną skirti į aplinkos ministro pareigas. ...
-
Lietuva jungiasi prie deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo
Dažnėjant įvairiems incidentams Baltijos jūroje, kai pažeidžiami povandeniniai kabeliai ar kita infrastruktūra, Lietuva jungiasi prie deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti šių kabelių saugumą. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?7
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui2
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...
-
G. Jeglinskas: VSD finansavimo augimo trajektorija turėtų būti panaši į krašto apsaugos3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad žvalgybos agentūrų veiklai skiriamas finansavimo augimas turėtų būti panašus į krašto apsaugos sistemos. ...