- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį priėmė Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriuo siūloma įvesti visuotinį šaukimą, gynybai nuo 2025 metų papildomai skirti 0,5 proc. nuo BVP bei pasienyje su Rusija ir Baltarusija įrengti fortifikacijų juostą.
Pasak konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, šis planas atspindi konservatorių poziciją dėl šalies gynybos stiprinimo prioritetų.
„Tai tiesiog yra partijos pozicija prieš prasidedančias diskusijas dėl tolesnių žingsnių, reikalingų valstybės ginamumui stiprinti. Daugiausiai dėmesio skyrėme visuotiniam šaukimui, jog galima būtų prie to klausimo artėti. Kolegos pristatė įvairius būdus, kurie taip pat, ko gero, bus pristatyt pirmadienį vysiančiame susitikime, kur premjerė kviečia partijų vadovus“, – žurnalistams po TS-LKD prezidiumo posėdžio teigė G. Landsbergis.
„Tai yra pradinė pozicija, nuo kurios atsispyrus eini į pokalbį ir ieškai bendrų traškų. Tai čia, sakyčiau, kad tai stipriai išplėstinis (...) partijos mandatas“, – pabrėžė jis.
Konservatorių lyderis akcentuoja, kad visų pirma su partijų lyderiais reikia sutarti dėl Rusijos grėsmės Lietuvai vertinimo.
Daugiausiai dėmesio skyrėme visuotiniam šaukimui.
„Pirma reikia sutarti dėl grėsmės, ar Rusija yra auganti grėsmė Lietuvai, ar ne. Ir į šį klausimą turi atsakyti politiniai lyderiai. Jeigu yra manančių, kad nėra auganti grėsmė, tai tada diskusija yra labai sudėtinga“, – sakė politikas.
Visgi, pasak G. Landsbergio, jeigu yra bendras sutarimas, kad Rusija yra auganti grėsmė Lietuvai, reikia kalbėti apie atsaką į ją.
„Visas regionas kalba apie tai, kad valstybės turi 2–3 metus pasiruošti netgi potencialiam NATO išbandymui iš Rusijos pusės“, – akcentavo jis.
Nors plane akcentuojama, kad finansavimas gynybai turi būti didinamas iš tvarių šaltinių, visgi apie kokius konkrečius finansavimo modelis kalbama, partijos pirmininkas nedetalizavo.
„Tai turi būti nuoseklus, aiškiai numatytas šaltinis, kuris padėtų tuos tikslus pasiekti, apie kuriuos mes kalbame. Aptarėme šiek tiek bendrai skaičius, apie kokias sumas mes kalbame, dokumente taip pat atsispindės tos apytikslės sumos, kurios yra numatytos. O finansavimo modelius, manau, kad premjerė pristatys jau konkrečiau“, – sakė jis.
Krašto apsaugos stiprinimo planą sudaro 10 žingsnių.
Visuotinio šaukimo įvedimas
Konservatorių parengtame valstybės gynybos stiprinimo plane siūloma šalyje įvesti visuotinį šaukimą į privalomą karinę tarnybą. Siūloma šį sprendimą priimti 2024 metais ir palaipsniui pasiekti pilną apimtį iki 2030 metų.
Plane teigiama, kad 2024 m. planuojama pakviesti 3845 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkus.
„Nustatyta, kad iki visuotinio šaukimo visiško įgyvendinimo vien tik pradinės investicijos į infrastruktūrą, ginkluotės, karinės įrangos ir technikos įsigijimą turėtų siekti ne mažiau kaip 440 mln. eur, jei būtų šaukiami tik vaikinai, ir apie 1,5 mlrd. eur, jei būtų šaukiami vaikinai ir merginos“, – akcentuojama konservatorių parengtame plane.
Taip pat pažymima, kad visuotiniam karo prievolės modeliui išlaikyti kasmet reikėtų skirti atitinkamai apie 80 mln. eur, jei kviečiami būtų tik vaikinai, arba apie 220 mln. eur, jei šaukiamos būtų ir merginos.
Krašto gynybos finansavimui siūloma numatyti tvarius biudžeto pajamų šaltinius
Konservatoriai taip pat siūlo identifikuoti papildomo finansavimo gynybai esminius poreikius, užtikrinančius pilna apimtimi veikiančios pasunkintos divizijos ir jos pajėgumų sukūrimą iki 2030 m., sąjungininkų brigados priėmimą, būtiną kariuomenės pajėgumų modernizavimą ir plėtrą, visuotinio šaukimo įgyvendinimą bei Lietuvos karinės paramos Ukrainai šiandieninį lygį bent iki 2026 metų.
„Jei siekiame, kad 2025 m. finansavimas gynybai (proc. nuo BVP) nemažėtų lyginant su 2024 m., sprendimus dėl papildomų pajamų priemonių turėtume priimti artimiausiu metu – dar 2024 m. I pusm. (išlaikant nuostatą dėl 6 mėn. įsigaliojimo termino mokestiniams pakeitimams)“, – rašoma prezidiumo patvirtintame dokumente.
Plane akcentuojama, kad gynybos finansavimas turi būti užtikrinamas iš tvarių finansavimo šaltinių papildomai numatant ne mažesnį kaip 0,5 proc. BVP nuo 2025 metų, kai baigsis Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo galiojimas.
Taip pat išskirtas siūlymas inicijuoti Gynybos socialinį kontraktą dėl būtinų poreikių gynybai bei dėl tvaraus tolesnio gynybos biudžeto augimo.
Fortifikacijų juosta pasienyje su Rusija ir Baltarusija
Plane taip pat įtrauktas siūlymas pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi įrengti kontrmobilumo priemonių visumą, kurios taptų integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi. Akcentuojama, kad tokių priemonių įrengimą koordinuojant su Latvija ir Estija, būtų sukurta bendra Baltijos gynybos linija.
„Veiksminga ir gerai suplanuota kontrmobilumo priemonių ir ugnies galios integracija gali padėti šalies ir sąjungininkų pajėgoms pasiekti pergalę. Sukurtos fizinės kliūtys gali padidinti ginkluotųjų pajėgų ugnies galios efektyvumą reaguojant į priešo veržimąsi ir atitinkamai galimybes laimėti kovą“, – pabrėžiama dokumente.
Plane taip pat siūloma atnaujinti Lietuvos gynybai svarbiausius strateginius dokumentus, kuriems reikalingas platus politinis sutarimas, intensyvinti darbą su rezervu, modernizuoti ginkluotę ir didinti gynybinius pajėgumus. Tarp pasiūlymų įrašytas ir gynybos pramonės plėtros siekis, teritorinės gynybos vienetų stiprinimas, Baltijos jūros valstybių ir regioninių formatų gynybinių pajėgumų bei atsako į hibridines atakas koordinavimo stiprinimas.
Konservatoriai akcentuoja ir poreikį stiprinti medicinos sektoriaus pasiruošimą veikti karo metu, pabrėžia civilinės saugos stiprinimo svarbą, poreikį didinti Lietuvos piliečių valią ir gebėjimus ginti savo šalį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: daugiau priešų batai niekada nemindys Lietuvos žemės21
Šventinės salvės, iškilminga rikiuotė ir palaikymas Ukrainai – Lietuvoje paminėta kariuomenės diena. Karius ir žiūrovus sveikinęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė – virš Lietuvos kybant „tamsaus pavojaus i&...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
R. Motuzas nemano, kad K. Budriui reikėtų taikyti „atšalimo“ laikotarpį
Naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas nesutinka su opozicijos teiginiais, esą į užsienio reikalų ministro postą kandidatuojančiam prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas &bdq...
-
EP paskirta P. Gražulio neliečiamybės klausimo pranešėja, pristatymas gali įvykti kitąmet4
Europos Parlamente (EP) paskirta pranešėja europarlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės klausimui, jo pristatymas gali įvykti kitąmet. ...
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūnių susiti...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus8
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius159
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams22
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos11
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...