„Ar užtenka tokio fondo, reikia tiesiog palyginti, kiek agresorius skiria lėšų, ir suprasti, kokiam laiko tarpui, kaip tas fondas prisipildys“, – penktadienį sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. – Čia labai reikšmingas greitis.“

Bendroje spaudos konferencijoje premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo norinti diskutuoti apie dalykus, kuriuos „galima padaryti čia ir dabar“.

„Visos kitos iniciatyvos yra gerai, tegu jos būna, bet jeigu diskusijos dėl jų užtruks ilgiau, nei yra protinga, tai vis tiek reikia ieškoti tų būdų, kaip Ukrainą ginkluotė gali pasiekti dabar“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Taip šalių premjerai kalbėjo NATO šalių diplomatijos vadovams trečiadienį Briuselyje aptarus pasiūlymą kurti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą Ukrainai remti.

Anot D. Šmyhalio, Rusija karui Ukrainoje išleidžia maždaug 120 mlrd. dolerių per metus. Jis pridūrė, kad Ukrainai Maskvos invazija kainuoja ne mažiau nei 100 mlrd. dolerių per metus.

„Ir tai yra tik karinės išlaidos“, – kalbėjo jis.

Kariaujančios šalies premjeras akcentavo, jog svarbu viešai nesidalinti informacija, ką Ukraina planuoja daryti.

„(Svarbiausia – BNS) labai greitai į fronto liniją teikti ginkluotę ir amuniciją, tai yra tai, ko kritiškai trūksta Ukrainos kariams“, – sakė D. Šmyhalis.

Šiuo metu siūloma, kad 32 NATO šalys į fondą mokėtų įnašus pagal savo ekonomikos dydį, tačiau kai kurios Vakarų šalys iniciatyvą kol kas vertina skeptiškai.

Anot kai kurių šalių, vis dar lieka daug klausimų dėl to, kaip būtų vykdomas bet koks finansavimas, o iki liepą planuojamo viršūnių susitikimo Vašingtone planas greičiausiai gerokai pasikeis.

NATO vadovo Jenso Stoltenbergo pasiūlyme taip pat numatyta, jog Aljansas perims didesnę ginklų tiekimo Kyjivui koordinavimo kontrolę iš JAV vadovaujamos grupės, kuri šiuo metu padeda prižiūrėti paramos teikimą.

Iki šiol Aljansas siuntė Ukrainai tik neletalinę pagalbą, o atskiros jo narės tiekė ukrainiečiams ginkluotę už dešimtis milijardų eurų.