- Milena Andrukaitytė, Ignas Jačauskas/ BNS, Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra bloga žinia partijai, nors ši matė ir blogesnių laikų.
„Tai yra bloga žinia partijai, bet esame pergyvenę kur kas sudėtingesnius laikus“, – žurnalistams trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
Parlamento vadovė patvirtino, jog siūlys partijai Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, šį klausimą artimiausiu metu svarstys liberalų valdyba.
„Aš tikiu šita organizacija ir siūlysiu kolegoms kreiptis į aukštesnę instanciją. (...) Artimiausiu metu turėsime valdybos posėdį ir manau, kad su kolegomis valdyboje spręsime, ar skųsti šį teismo nuosprendį aukštesnei instancijai“, – sakė parlamento vadovė.
Ji taip pat sakė tikinti partija, pabrėžė, jog po korupcijos skandalo ji atsinaujino ir yra „smarkiai pasikeitusi nuo E. Masiulio laikų“.
Aš tikiu šita organizacija ir siūlysiu kolegoms kreiptis į aukštesnę instanciją.
„Aš šia organizacija tikiu, joje yra daug naujų žmonių, frakcijoj yra žmonės, kurie gavo pasitikėjimą po 2020 metų, aš partijos pirmininke pirmą kartą buvau išrinkta 2019 metais, praėjus trejiems metams po E. Masiulio skandalo. Tai kelias, kurį nuėjome ir toliau einam, mes reorganizavomės iš karto po 2016 metų“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų vadovė taip pat sakė, kad ir sumokėjusi teismo skirtą baudą partija ras būdų, kaip vykdyti kampaniją.
„Manau, kad galėsime, ne pirmą kartą partijoje sprendžiame sudėtingus laikus ir praeityje pavykdavo sėkmingai su jais susidoroti. Baudą teks sumokėti, bet pinigai dar nėra viskas, manau, kad ieškosime sprendimų ir rasime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Partijai sukrėtimas buvo 2016 metais, o dabar organizacija kita, ir žmonės ne kartą jau yra gavę rinkėjų pasitikėjimą, tai aš viliuosi, kad to šis sprendimas nepakeis“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
E. Gentvilui kelia abejonių teismo sprendimas „MG Baltic“ byloje
Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas pripažįsta, kad jam kelia abejonių Apeliacinio teismo sprendimas „MG Grupė“ byloje. Todėl liberalas tikina, kad ateinantį antradienį partijos valdyba svarstys kasacinio skundo galimybę.
„Visų pirma, krenta į akis stipriai skirtingi dviejų instancijų teismų sprendimai. Kai vienas teismas visus išteisina, o kitas visus vienaip ar kitaip įvertina kaip nusižengusius. Tai, matyt, kad Liberalų sąjūdis svarstys kasacinio skundo galimybę. Antradienį rinksis partijos taryba ir ten bandysime spręsti klausimą, ar kreipiamės kasaciniu skundu“, – Eltą informavo E. Gentvilas.
Politikas atkreipia dėmesį, kad Apeliaciniame teisme nagrinėjant bylą nebuvo pateikti jokie nauji įrodymai.
„Apeliaciniame teisme nebuvo teikiami jokie nauji faktai ar įrodymai, lyginant su tuo, kas buvo ankstesnėje instancijoje. Kitaip sakant, nebuvo papildyta, neatsirado jokių naujų aplinkybių. Tai du teismai, gretai esantys, teisėjai koridoriuje susitinkantys turbūt, mato tuos pačius dalykus ir vienas sako – juoda, kitas sako – balta“, – sakė E. Gentvilas.
„Tai keistoka, kaip sakoma, kad negalima kritikuoti teismų sprendimų, bet abejoti man niekas negali drausti“, – pažymėjo jis.
Politikas tikina ir toliau neįžvelgiantis Liberalų sąjūdžio kaltės šioje istorijoje.
Visų pirma, krenta į akis stipriai skirtingi dviejų instancijų teismų sprendimai.
„Kalbant apie mūsų partiją aš ir toliau nesuprantu, ką partija galėjo daryti, jeigu jokie partijos veiksmai neužfiksuoti. Yra vertinimai dėl frakcijos narių vienokių ar kitokių balsavimų, kurie nepatvirtina „MG Baltic“ norų ir kas įdomiausia, kad frakcija nėra partija, frakcija nėra juridinis asmuo“, – sakė E Gentvilas, pažymėdamas, kad nagrinėjamu laikotarpiu Liberalų sąjūdžio frakcijoje Seime buvo bent keturi nepartiniai asmenys.
„Baudžiama partija, dėl to, kad jos fanų klubas Seime kažką blogai padarė. Tai būtų tas pats kas bausti Kauno „Žalgirį“ kaip juridinį asmenį dėl kokių nors sirgalių gatvėje padarytų išdaigų. Tai taip ir jaučiamės kalti“, – teigė jis.
Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
„MG Grupei“, valdančiojoje daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.
Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, jam skirti ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.
Buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir beveik 19 tūkst. eurų bauda.
Buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui skirtos atitinkamai beveik 19 tūkst. ir daugiau nei 15 tūkst. eurų baudos. G. Steponavičius buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.
Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto, paskelbimo dieną, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų4
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų19
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą3
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu8
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises1
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo32
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...
-
G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos9
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įte...
-
I. Gaižiūnas pradeda eiti švietimo viceministro bendrajam ugdymui pareigas6
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, kuruojančio bendrąjį ugdymą, pareigas pradeda eiti Ignas Gaižiūnas, pranešė ministerija. ...