V. Čmilytė-Nielsen: Seime ryškėja nauji merų įgaliojimai, projektą kurs darbo grupė

  • Teksto dydis:

Seime svarstant Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo ryškėja ir nauji merų įgaliojimai, Seimo valdyba sudarys specialią darbo grupė pataisoms parengti, sako parlamento vadovė.

Ji pranešė po susitikimų su Seimo frakcijų atstovais parengusi savivaldybių institucinės sąrangos modelio preliminarias gaires.

„Pagal jas meras būtų savivaldybės vadovas. Kartu jis pirmininkautų tarybai (nuolat arba tam tikrais įstatyme numatytais atvejais), bet pats nebūtų tarybos narys“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį pranešė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, merai išsaugotų iš esmės visus dabartinius įgaliojimus: sudarinėtų tarybos posėdžių darbotvarkes, taip formuodami tarybos darbą pagal aktualijas ir tikslus, teiktų tarybos sprendimų projektus, taip pat priimtų, atleistų savivaldybės įstaigų vadovus ir pan.

Pagal jas meras būtų savivaldybės vadovas. Kartu jis pirmininkautų tarybai (nuolat arba tam tikrais įstatyme numatytais atvejais), bet pats nebūtų tarybos narys.

„Tik patys nebalsuotų taryboje, nes pagal Konstitucinio Teismo doktriną tai nesuderinama su savivaldybės tarybos narių lygiateisiškumu“, – tvirtina parlamento vadovė.

Pasak jos, vis dėlto dar reikia rasti atsakymus į daugelį kitų klausimų, pavyzdžiui, ar suteikti merui veto teisę, kokius savivaldybės pareigūnus jis galėtų skirti, kas turėtų pavaduoti merą, ar verta sustiprinti mero įgaliojimus ir pan.

Visi merų įgaliojimai bus nustatyti Vietos savivaldos įstatyme, jo projektą rengs Seimo valdybos sudaryta darbo grupė.

Kaip ir planuota, Konstitucijoje bus įtvirtintas tik pats merų tiesioginių rinkimų principas.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, priimti Konstitucijos pataisas planuojama pavasario sesijoje.

„Kodėl pavasarį? Todėl, kad šiuo metu šalyje yra nepaprastoji padėtis. Jos metu Konstitucijos keisti negalime. Kovą, tikiuosi, nepaprastosios padėties nebereikės ir bus galima ramiai balsuoti. Viešai nerimaujantieji, kad galime nespėti, šiek tiek spekuliuoja emocijomis – 2022 metų pavasario sesijoje laiko tikrai užteks dviem balsavimams, kad 2023 metais pasitiktume jau su Konstitucijai neprieštaraujančiais merų rinkimais“, – nurodo parlamento vadovė.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Visų parlamentinių partijų atstovai yra už tiesioginius merų rinkimus, tačiau nesutaria, kokius įgaliojimus jis turėtų turėti.

Seimo pavasario sesija prasidės kitų metų kovo 10 dieną.

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lauris

Lauris  portretas
Mink nx iš ekrano zirafa
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių