„Pergalė ateis tada, kai neliks rusiškosios imperijos, o jei ji neatskiriama nuo Rusijos – kai neliks Rusijos. Rusija yra tapusi Europos ir pasaulio vėžiu, kuris, jei bus išoperuotas, gal pasaulis išliks, o jei ne – tas vėžys nutemps į pražūtį galbūt ir pasaulį“, – sakė V. Landsbergis.

Prisiminęs Lietuvos kovą už laisvę ir tam susibūrusį Sąjūdį V. Landsbergis pažymėjo, kad kova už laisvę nėra baigta ir „dar nėra atsakymo, ar žmoniškumo pasaulis laimės“.

„Susitinkame kaip ypatinga bendruomenė, sutelkta vienos idėjos, vieno jausmo ir ištikimybės tėvynei Lietuvai. Ji mus pašaukė tada, kai kilo paskutinis didysis Lietuvos sukilimas prieš tironiją ir sovietų imperiją, sukilimas, kurio vardas buvo Sąjūdis. Tai buvo visuotinis Lietuvos žmonų pakilimas, vieningas ir organizacija, ir dvasia“, – į Seimo istorinėje Kovo 11-osios salėje susirinkusius Laisvės gynėjus kreipėsi V. Landsbergis.

Rusija yra tapusi Europos ir pasaulio vėžiu, kuris, jei bus išoperuotas, gal pasaulis išliks, o jei ne – tas vėžys nutemps į pražūtį galbūt ir pasaulį.

Pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę pažymėjo, kad „tuo metu pasauliui buvo parodyta, kad Lietuva susitelkusi, eina į laisvę, ir gins ją savo protu, valia ir gyvybėmis, jei to bus pareikalauta“.

„Tam susitelkė ir gynėjai, ir davė priesaiką Lietuvos valstybei ir laisvei. Mes ten buvome kartu ir esame kartu, ir ta kova nėra baigta, nes matome, koks yra pasaulis aplink, kiek jame daug smurto, ne tik faktinio, bet ir ideologinio, kai skelbiama, kad smurtas, prievarta turi valdyti pasaulį. O mes buvome ir esame, kurie stovime už teisingumo ir žmoniškumo pasaulio, ir dar nėra atsakymo, ar laimės žmoniškumo ir teisingumo pasaulis, nes anas pasaulis skelbia branduolinį karą“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Seimo rūmuose penktadienį daugiau kaip 200 nepriklausomos Lietuvos gynėjų įteikiami specialūs pažymėjimai ir ženklai. Juos teikia pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas V. Landsbergis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovas atsargos pulkininkas leitenantas Artūras Skučas, Aukščiausiosios Tarybos gynimo organizatorius dimisijos pulkininkas Jonas Gečas ir kt.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, laisvės gynėjo statusas šiuo metu yra suteiktas 355 asmenims.

Seimas 2021 metais priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą ir numatė, kad šis statusas suteikiamas Lietuvos piliečiams, kurie nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos, tai yra nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki pučo Maskvoje, Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę jos valstybingumui bei vientisumui.

Išskirtos šešios gynėjų kategorijos: karys savanoris, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnas, Valstybės saugumo departamento pareigūnas, Muitinės departamento pareigūnas, policijos pareigūnas ir Šaulių sąjungos narys.

Visi jie 1990–1991 metais turėjo būti prisiekę Lietuvos Respublikai.

Laisvės gynėjo statusą asmeniui pripažįsta ir atitinkamą pažymėjimą išduoda speciali komisija.

Iki tol Lietuvos nepriklausomybės gynėjais būdavo pripažįstami asmenys, žuvę arba sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei turintys Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos laisvę 1991 metais, faktą.