„Jis pataikauja tamsai. Tai reiškia, kad stipri partija, kuri bando parodyti, kad yra stipri partija, iš tikrųjų yra suaižėjusi ir silpna viduje“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo V. Mitalas, iš esmės atmesdamas teiginius, kad tos pačios lyties porų santykius reglamentuojantis įstatymas gali supriešinti visuomenę.

„Istorija rodo, kad priėmus (Civilinės sąjungos įstatymą – ELTA) tas susierzinimas, įsitempimas nueina (...) Toks dėsnis buvo tose valstybėse, kuriose buvo ilgai dėl to diskutuojama“, – pridūrė politikas.

V. Mitalas itin kritiškai vertino koalicijos partnerių pastarąją savaitę išsakytus argumentus, kodėl valdančiojoje daugumoje nebeįmanoma sugeneruoti daugiau palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui. 

„Atsiprašau, bet aš netikiu ašaromis. Netikiu ašaromis ir vaitojimais, kad nieko nebegalime padaryti. Čia politinės lyderystės klausimas. Imkime ir padarykime. Jeigu Seimo pirmininkė sako, kad reikia, jeigu Ministrė pirmininkė sako, kad reikia, jeigu užsienio reikalų ministras sako, kad reikia“, – laidoje aiškino V. Mitalas.

Neslepia nusivylimo valdančiosios koalicijos darbo kultūra: mažieji nebuvo girdimi

Laisvės frakcijos Seime seniūnas neabejoja, kad tiek konservatorių, tiek Liberalų sąjūdžio frakcijos gali ir net privalo sutelkti didesnį palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui, dėl kurio parlamente liko dar vienas balsavimas. Pasak jo, tą įpareigoja ir koalicinė sutartis. Būtent toks įsitikinimas, leidžia suprasti V. Mitalas, ir buvo akstinas partijos valdyboje patvirtinti veiksmų planą, kuriame užsimota Seime blokuoti kai kurias konservatorių iniciatyvas, jei tik šie ir toliau nerodys pakankamai pastangų įkalbėti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

Jis pataikauja tamsai. Tai reiškia, kad stipri partija, kuri bando parodyti, kad yra stipri partija, iš tikrųjų yra suaižėjusi ir silpna viduje.

„Koalicijos sutartyje yra labai aiškiai parašyta: koalicijos partneriai sutaria, kad dės maksimalias pastangas, jog per įmanomai trumpiausią laiką būtų išdiskutuoti ir priimti tiek partnerystė, tiek kiti klausimai“, – tvirtino politikas, negailėdamas strėlių gausiausią narių skaičių turinčiai konservatorių frakcijai.

Pasak jo, būtent konservatorių nenoras įsiklausyti į mažųjų partnerių lūkesčius yra vienas iš ryškiausių dešiniųjų koalicijos bruožų.

„Jūs tikriausiai pastebėjote kokio darbo stiliaus yra susiklosčiusi ši koalicija. Mažieji koalicijos partneriai, abi liberalų partijos, reikalavo daug daugiau bendrų diskusijų, daug daugiau bendrų sprendimų, daug daugiau bendrų sutartų veiksmų vykdymo negu pavyko, tiesa sakant, pasiekti. Šis bruožas labiausiai apibūdina koaliciją. Bet ar mes kerštausime, tikrai ne. Mes elgsimės pagal koalicinę programą“, – sakė V. Mitalas.

Tikisi, kad koalicija nesugrius: premjerės pareikšimai kėlė didesnę grėsmę valdančiajai daugumai

Nors Laisvės partijos valdybos priimtame veiksmų plane užsimenama apie galimybę blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos komisaro pozicijas, V. Mitalas tvirtina, kad bent jau pats nesvarsto apie galimą koalicijos griūtį. Visgi, neslepia politikas, Laisvės partijos gretose yra įvairių nuomonių.

„Scenarijaus, kad mes trenkiame durimis ir visiškai išeiname, mano širdyje tokio nėra, bet kolegų yra įvairiausių nuomonių“, – teigė V. Mitalas.

„Tikrai nieko neracionalaus mes nesiruošiame daryti. Mes darysime viską, kas racionalu, kas mūsų galioje, kad padėtume kolegoms susimobilizuoti“, – pridūrė jis.

Bet kuriuo atveju, akcentavo parlamentaras, ne Laisvės partiją reikėtų kaltinti destabilizuojant ar griaunant valdančiąją koaliciją.

„Prisimenu, kas vyko birželį ir liepos mėnesį. Ši Vyriausybė ir visas Seimas buvo ant paleidimo ribos. Buvo daug kartų premjerės pasakyta: viskas, po NATO sumito išeinu. Kai mintimis nusikeli keliais mėnesiais atgal, (...) tai kas vyksta dabar tiesiog negali būti palyginta su tuo, kuo grasino ir dėl ko grasino kai kurie kolegos“, – vadinamojo čekučių skandalo kontekste deklaruotus I. Šimonytės pažadus paleisti Vyriausybę prisiminė V. Mitalas.

Scenarijaus, kad mes trenkiame durimis ir visiškai išeiname, mano širdyje tokio nėra, bet kolegų yra įvairiausių nuomonių.

Išgirdo įvairių Seimo narių pasiaiškinimų: balsuoti už civilinę sąjungą neleido mama

Interviu Eltai metu V. Mitalas priminė, kad, Laisvės partijos skaičiavimu, šiuo metu Civilinės sąjungos įstatymo projektą palaikytų 64 Seimo nariai. Likusius parlamentarus perkalbėti, užsiminė „laisvietis“ nėra lengva. Ypač, pažymėjo jis, kai civilinei sąjungai prieštaraujančių Seimo narių argumentai nėra racionalūs. O tokių, tęsė V. Mitalas, jis tikrai išgirdęs asmeniškai kalbantis su dabartinio Seimo nariais.

„Pokalbių metu pasvajodavau, kad jei tik būtų su manimi koks operatorius ir jis parodytų, kaip tie pokalbiai vyksta. Išgirsdavau labai skirtingų dalykų: kad mama neleidžia ar panašiai. Garbingo amžiaus Seimo narys taip sakė“, – teigė V. Mitalas.

Praeitą savaitę naujienų portalas Delfi informavo apie Laisvės partijos valdybos patvirtintą veiksmų planą, kuriame aptarti veiksmai tuo atveju, jei koalicijos partneriai tinkamai neparems „laisviečiams“ ypač svarbaus civilinės sąjungos projekto.

„Siekiant koalicijos partnerių paramos Civilinės sąjungos įstatymo projektui, Laisvės partija turi būti pasiruošusi visam galimų priimti sprendimų spektrui dėl koalicijos partneriams svarbiausių klausimų. Civilinės sąjungos įstatymo nepriėmimas reikštų koalicijos sutarties įsipareigojimų nevykdymą ir atrištų rankas Laisvės partijai jos nevykdyti taip pat“, – rašoma paviešintame dokumente.

Veiksmų plane teigiama, kad jei įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, Laisvės partija „gali būti priversta“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos komisaro pozicijas. Tarp kandidatų į šią poziciją neoficialiai minimas Gabrielius Landsbergis. Kaip rašė Delfi, „laisviečiai“ mano, kad, siekiant patvirtinti kandidatą į eurokomisarus, Laisvės partijos balsai bus lemiantys.

Liberalų sąjūdžio ir konservatorių lyderiai šį Laisvės partijos valdybos patvirtintą veiksmų planą sukritikavo.

Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, tai, kad šis „planas“ atsidūrė viešumoje, rodo esamas įtampas ne koalicijoje, bet Laisvės partijoje.

„Sprendimas nutekinti vidinį partijos dokumentą sako daugiau ne apie santykius koalicijoje, bet apie įtampas pačioje Laisvės partijoje“, – praėjusią savaitę „Žinių radijui“ teigė politikė.