Konservatorės teigimu, lyginant su pirmine dokumento versija, galutiniame susitarimo variante yra nemažai atsižvelgta į opozicijos pastabas – siekiant kompromiso sušvelninta ir retorika dėl Kinijos. Todėl Užsienio reikalų komiteto pirmininkė viliasi, kad susitarimo projektą partijoms pasirašyti pavyks per artimiausias kelias savaites.

Savo ruožtu opozicijos atstovai teigia, kad, nepaisant tam tikrų valdančiųjų kompromisų, galutinis susitarimo projektas dar kelia nemažai klausimų, ypač kalbant apie retoriką Kinijos atžvilgiu. Todėl politiniai oponentai įsitikinę, kad prie Lietuvos užsienio politikos susitarimo partijoms reikėtų sugrįžti tik rudenį.

L. L. Andrikienė: norėčiau, kad susitarimas būtų pasirašytas per kelias savaites

Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L.L. Andrikienė teigia, kad susitarimą dėl Lietuvos užsienio politikos rengusi darbo grupė savo darbą jau baigė. Pasak politikės, dabar laukiama parlamentinių partijų apsisprendimo, ar dokumentą pasirašyti. Tiesa, labai panašiai konservatorė kalbėjo ir gegužę, kai teigė, kad susitarimo projekto derinimas jau eina į pabaigą. Tačiau pasiekti galutinio sutarimo tuomet nepavyko dėl išsiskyrusių valdančiųjų ir opozicijos vertybinių nuostatų Kinijos atžvilgiu.

Parlamentarė akcentuoja, kad šiuo metu parengtame galutiniame susitarimo variante lyginant su pirminiu dokumento variantu yra padaryta nemažai kompromisų.

„Jeigu lygintume pirmus teksto variantus, su kuriais mes pradėjome dirbti ir tai, ką mes turime dabar, tai yra labai didelis skirtumas. Mes redagavome savo kalbėjimą ir tas variantas, kuris yra dabar, yra kompromisas, kurį pavyko pasiekti. Niekam nepavyko pasiekti maksimumo, bet tai yra normalu, tai yra susitarimas, kur tariasi devynių partijų atstovai“, – Eltai akcentavo L. L. Andrikienė.

Niekam nepavyko pasiekti maksimumo, bet tai yra normalu, tai yra susitarimas, kur tariasi devynių partijų atstovai.

Jos teigimu, buvo atsižvelgta ir į opozicijos pageidavimus susitarime sušvelninti griežtą pirminę retoriką Kinijos atžvilgiu. L. L. Andrikienė pabrėžia, kad parengtame projekte prie Lietuvos valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2022–2030 metais apsibrėžiama Lietuvos santykius su Kinija plėtoti ES kontekste.

Ir iš tiesų šiame projekte, kurį pavyko gauti Eltai, įtrauktas punktas apie santykių su Kinija plėtojimą ES kontekste, taip pat įtraukta nuostata gerbti „Vienos Kinijos“ politiką bei skatinti Kiniją gerbti jos pačios prisiimtą įsipareigojimą įgyvendinti principą „Viena Kinija“, dvi sistemos“.

„Pavyzdžiui, žodžiai „gerbti „Vienos Kinijos“ politiką buvo įrašyti primygtinai tai siūlant LVŽS partijai. Tai jeigu dar kas nors bandytų sakyti, kad neatsižvelgta į jų pasiūlymus, tai tikrai ramiai galiu sakyti – maksimaliai atsižvelgta į juos ir jie yra inkorporuoti į tekstą“, – atkreipė dėmesį komiteto pirmininkė.

Tačiau nepaisant kompromisinio punkto dėl „Vienos Kinijos“ politikos, Kinija dokumente ir toliau yra identifikuojama kaip autoritarinė valstybė.

„Rusijos karas prieš Ukrainą, agresyvėjančios Kinijos globalios ambicijos, stiprėjančios autoritarizmo tendencijos rodo, kad vyksta dviejų civilizacinių blokų susidūrimas – vienoje pusėje stovi Vakarų demokratijos su sąjungininkais, siekiančios išsaugoti globalų taisyklėmis, žmogaus teisių apsauga, tarptautinės teisės viršenybe ir demokratiniu valdžios legitimumu grindžiamą pasaulį, kitoje pusėje – stipresniojo teise besiremiančios Rusija–Kinija“ , – rašoma susitarimo projekte.

L. L. Andrikienės teigimu, svarbiausia, kad, nepaisant kai kuriais atvejais išsiskiriančių partijų vertybinių pozicijų, kompromisinį projekto variantą pavyko suderinti.

„Man atrodo svarbu , kad mes sutarėme, jog pagrindinis Lietuvos užsienio politikos tikslas buvo, yra ir lieka geopolitinis Lietuvos saugumas. Antra, kad pagrindinis iššūkis mūsų šalies saugumui yra agresyvi autokratinė poimperinė Putino Rusija ir jos satelitė A. Lukašenkos Baltarusija“, – sakė L. L. Andrikienė.

„Mes sutarėme, kad pagrindinis ir ilgametis Lietuvos užsienio politikos iššūkis yra autoritarinių valstybių, ypač Kinijos ir Rusijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulio tvarką, kuri yra grindžiama tarptautine teise, laisva prekyba, tautų apsisprendimo teise, laisvu žmonių ir idėjų judėjimu. Manau, kad tai iš tikrųjų yra svarbu“, – paaiškino ir L. L. Andrikienė.

Visgi, komiteto pirmininkės teigimu, visiškai natūralu, kad aktyviau susitarimo rengime dalyvavusių partijų siūlymų galutiniame projekte daugiau nei tų, kurios į susitarimo rengimą žiūrėjo atsainiau. Susitarimo projekto rengimą koordinavusi Seimo narė viliasi, kad dokumentas pasirašytas bus jau per artimiausias savaites.

„Dabar šis tekstas visiems, kurie dirbo intensyviai ir konstruktyviai, atrodo priimtinas. (...) Aš labai tikėčiausi ir labai norėčiau, kad susitarimas būtų pasirašytas artimiausiomis savaitėmis“, – vylėsi L. L. Andrikienė.

Opozicija mano, kad užsienio politikos susitarimą reikia atidėti iki rudens

Visgi opozicija kritiškai vertina L. L. Andrikienės optimistiškus lūkesčius dėl susitarimo pasirašymo per kelias savaites. Politinių oponentų teigimu, nors valdantieji rengdami susitarimo projektą ir padarė tam tikrų kompromisų, tačiau, pasak jų, dokumento dėl užsienio politikos tekstas vis dar nėra iki galo priimtinas. Dėl to Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad susitarimo dėl užsienio politikos pasirašymas turėtų būti nukeltas į rudenį.

„Aišku, yra tam tikri kompromisai padaryti formuluotėse, bet mes žinome, kad yra ir tarp eilučių daug dalykų parašyta. Tai kol kas, mano galva, tą susitarimą reikia apskritai atidėti iki rudens ir atitinkamai tuomet matyti ir aplinkybes visas, ir kaip vystosi dabartinė situacija apskritai su užsienio politika“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Jam antrino ir Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas.

„Kai kurie dalykai taip, buvo pataisyti, po ilgų diskusijų ir praktiškai po tris keturis kartus sugrįžimo prie klausimo valdantieji ėjo į kompromisą. Bet dokumentas jis dar nėra toks, kad ir kitos opozicinės frakcijos skubėtų pasirašyti“, – Eltai akcentavo V. Fiodorovas.

„Manau, kad realiausias variantas, bent jau iš mūsų pusės, kad mes galėtume galbūt tik rudenį grįžti prie šio klausimo, nes darbų, kuriuos reikia atlikti su tuo dokumentu, tikrai yra“, – pridūrė jis.

Darbo partijos atstovo teigimu, vis dar nemažai klausimų kelia susitarimo projekte esančios formuluotės dėl Kinijos ir Taivano klausimų.

„Norisi, kad tas dokumentas būtų pakankamai pragmatiškas ir tai, kad pagrindinis naudos gavėjas būtų Lietuvos gyventojas. Šiandien tame pačiame dokumente Kinijos, Taivano klausimas, jis ne visai atliepia Lietuvos gyventojų interesus ir labiau pateisina konservatorių padarytas klaidas negu kalba apie kažkokias perspektyvas Lietuvos gyventojų“, – teigė V. Fiodorovas.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad jo vadovaujama partija nėra nusistačiusi prieš dokumento pasirašymą. Visgi, pasak jo, ar jo vadovaujama partija susitarimą pasirašys labai priklausys ir nuo bendros politinės situacijos.

„Sprendimai partijos valdyboje yra jau priimti, bet tai priklausys ne tik nuo teksto, bet ir nuo kitų bendrų aplinkybių, kurios yra susiklosčiusios, nuo santykio tarp pozicijos-opozicijos. Bet aš žiūriu optimistiškai“, – sakė S. Skvernelis.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Giedrius Surplys teigia, kad jo atstovaujama partija ir toliau laikosi savo apsisprendimo ir susitarimo projekto nepasirašys.

„Mes nedalyvavome, mus išstūmė iš to susitarimo, antras jo rengimo etapas, kai jau darbo grupė nebedirbo, buvo labai sporadiškas, Laimai Andrikienei atsirinkinėjant, su kuo ji nori derėtis, su kuo ji neketina derėtis, nes kai kurios opozicinės partijos irgi nebuvo pakviestos į jokias derybas“, – pažymėjo G. Surplys.

Politikas taip pat pabrėžia manąs, kad galutinis, pasak L. L. Andrikienės, kompromisinis susitarimo projektas yra dar blogesnis nei pirminis.

„Kalbant apie mūsų principines nuostatas, tai negalima prilyginti Kinijos Rusijai, kuri šiuo metu kariauja nežmonišką karą ne savo teritorijoje, užpuolusi savarankišką valstybę, negalima santykių su Taivanu padaryti vienu iš kertinių Lietuvos užsienio politikos tikslų ir dar įrašyti, kad mes vykdysime santykius su Taivanu strateginės partnerystės su JAV kontekste, kas, mano supratimu, tiesiog kelia klausimų, kiek Lietuva yra suvereni vykdydama savo užsienio politiką“, – sakė G. Surplys.

„Plius, turint omenyje, kad Lietuvos užsienio politika, ką mes matome ir pastarosiomis dienomis, savaitėmis, yra ir toliau vienasmenė, su niekuo nesiderinama, nesitariama, tai mes tiesiog nematome galimybės pasirašyti to susitarimo“, – taip pat pažymėjo jis.