- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicinių „valstiečių“ šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys siūlo naują būdą, kaip paskubinti „įstrigusių“ naujų ambasadorių skyrimą.
Jis parengė ir Seime registravo Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisą, kad diplomatinio atstovo nepaskyrus per 24 mėnesius nuo buvusiojo darbo pabaigos, Vyriausybė sprendžia dėl šios atstovybės veikimo toje užsienio valstybėje perspektyvų, „laikydamasi šio įstatymo 11 straipsnyje numatytų procedūrų“.
Minėtas straipsnis nustato Lietuvos diplomatinės atstovybės steigimo ir likvidavimo tvarką.
„Įstatymo projektą parengti paskatino tai, kad Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje (ES) neturi nuolatinio atstovybės vadovo nuo 2020 metų rugpjūčio. Tokia situacija sunkina Lietuvos atstovavimo Europos Sąjungos institucijose galimybes ir menkina Lietuvos diplomatinio atstovo statusą“, – aiškinamajame rašte teigia G. Surplys.
Anot jo, įtvirtinus 24 mėnesių terminą, siekiama, kad nuolatiniai diplomatinių atstovybių vadovai būtų paskiriami be ilgesnių vilkinimų.
G. Surplio teigimu, dabartinė situacija, kai Lietuva neturi nuolatinio ambasadoriaus ES, kenkia Lietuvos prestižui.
Seimo narys pripažįsta, kad jo pataisa būtų savotiškas spaudimas valdžios institucijoms susitarti dėl ambasadorių paskyrimo.
Tikrai nesakau ir nemanau, kad atstovybė ES nėra svarbi, ji – svarbiausia.
„Kitų spaudimo priemonių kaip ir nebeliko, ta situacija per ilgai užsitęsė. Kita vertus, sunkiai galiu įžvelgti ką nors blogo turėti nustatytus terminus. Taip, užtrunka, kol paskiria ambasadorius ir kitose šalyse, nes turi sutarti kelios valdžios grandys, bet koks nors protingumo terminas turėtų būti“, – BNS sakė parlamentaras.
Anot opozicijos atstovo, situacija, kai atstovai ar ambasadoriai nepaskiriami metus ir ilgiau, verčia manyti, kad galbūt pati atstovybė nėra tokia jau svarbi valstybei.
„Tikrai nesakau ir nemanau, kad atstovybė ES nėra svarbi, ji – svarbiausia, mano galva, bet jeigu valdžios institucijos, kurios už tai atsakingos, negeba susitarti lyg ir yra signalas, kad gal galime dirbti kokiais nors kitais pagrindais toje tarptautinėje organizacijoje ar šalyje“, – svarstė G. Surplys.
Lietuva ambasadoriaus ES neturi nuo 2020 metų rugpjūčio, kai šias pareigas baigė eiti Jovita Neliupšienė.
Ilgą laiką Vyriausybė, Seimas ir prezidentas nesutarė dėl kandidato į šias pareigas, tačiau dabar ambasadoriumi siūloma skirti užsienio reikalų viceministrą Arnoldą Pranckevičių.
Be kita ko, nuo kovo pareigas palieka ir laikinasis reikalų patikėtinis ES Simonas Šatūnas. Jis išeina vadovauti eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus biurui.
Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: neišsprendus pilietybės referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę6
Neišsprendus dvigubos pilietybės išplėtimo klausimo referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
G. Nausėda antrame prezidento rinkimų ture tikisi 75 proc. rinkėjų palaikymo8
Dar vienos kadencijos prezidento poste siekiantis Gitanas Nausėda sako antrame ture besitikintis 75 proc. rinkėjų palaikymo. ...
-
Po pirmojo prezidento rinkimų turo: regi I. Vėgėlę politikoje, pasiuntė žinutę socialdemokratams2
Sekmadienio naktį paaiškėjus, kad antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė, opozicinių par...
-
Europarlamento atstovas: šie rinkimai bus lemiami visai Europai, tad verčiau jais domėtis3
Birželio pradžioje įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai galbūt yra svarbiausi per visą senojo žemyno ir Europos Sąjungos (ES) istoriją. Tai jusdami, europiečiai ketina juose dalyvauti aktyviau nei iki šiol. ...
-
I. Šimonytė: Rusijos vykdomi GPS trikdžiai nukreipti prieš visas Ukrainos sąjungininkes
Rusijos vykdomi GPS signalų trikdžiai ir kiti sabotažo veiksmai Baltijos šalyse nukreipti ne tik prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir prieš kitas Ukrainą palaikančias valstybes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Premjerė: realios derybos dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES turi prasidėti šį pusmetį3
Premjerė Ingrida Šimonytė ragina Europos Sąjungą (ES) dar šį pusmetį pradėti „realias derybas“ su Ukraina ir Moldova dėl narystės bloke. ...
-
G. Jeglinskas pasidalijo vaizdo įrašu prieš avariją: bandai suvokti, ar visi gyvi ir sveiki6
Kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas, sekmadienio vakarą važiuodamas į štabą ir laukdamas rinkimų rezultatų, pateko į avariją. Pirmadienį jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis su sūnumi likus mažda...
-
V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės dar vienam referendumui dėl dvigubos pilietybės9
Nepavykus antrajam referendumui išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad referendumas bus organizuojamas darsyk. ...
-
W. Tomaszewskis apie balsavimą Visagine ir Šalčininkuose: ši valdžia priima blogus sprendimus7
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad nereikėtų būgštauti dėl prezidento rinkimų rezultatų Visagine ir Šalčininkuose. Pasak jo...
-
Įvertino rinkimų rezultatus: koks Damoklo kardas kaba virš G. Nausėdos?1
Politologų vertinimu, prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai nėra netikėti, I. Vėgelei patekti į antrąjį rinkimų turą galėjo sutrukdyti ir pasirodymas debatuose, o antrajame ture aiškiu favoritu jie įvardija perrinkimo siekiantį &scaron...