VPT atstovas: išvados dėl aštuonių NATO susitikimo pirkimų – spalio viduryje

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) šiuo metu vertina aštuonis, arba maždaug trečdalį neskelbiamų derybų būdu įgyvendintų prekių ir paslaugų pirkimų, skelbtų Vilniuje liepą vykusiam NATO viršūnių susitikimui.

Pasak VPT direktoriaus pavaduotojo Arūno Siniausko, pirkimų vertinimai šiuo metu yra „finišo tiesiojoje“, o pateikti galutinius vertinimus, ar buvo pažeidimų, reikia dar dvejų–trejų savaičių – maždaug iki spalio vidurio.

„Šiandien įvardinčiau taip, kad esame finišo tiesiojoje su sisteminiu vertinimu, bet sudėti galutiniams taškams ir konkrečiai įvardyti, ar buvo pažeidimai ir kokie buvo pažeidimai, dar reikia šiek tiek laiko. Čia, matyt, eitų kalba apie dvi-tris savaites“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė A. Siniauskas.

„Kodėl mes dar neturime galutinių vertinimų išvadų? Tiesiog tiek nuo mano minėto pirminio tinklo paslaugų pirkimo, kurį pradėjome vertinti gegužės mėnesį, tiek nuo vėliau prijungtų, prijungėme dar septynis pirkimus, iš viso aštuonis vertiname, čia yra grubiai trečdalis pirkimų, įvykdytų neskelbiamų derybų būdų“, – aiškino vienas VPT vadovų.

Jo teigimu, VPT nuo pat vertinimo pradžios sulaukia susitikimą organizavusio parodų ir kongresų centro „Litexpo“ prašymų skirti daugiau laiko surinkti dokumentus bei pateikti informaciją.

„Pagrindiniai argumentai, kuriuos girdėjome, tai būdavo tiesiog, kad visi resursai skiriami pasiruošti renginiui. Po renginio iš esmės buvo pagrindas, kad renginys nesibaigia liepos 12 dieną ir yra dar parengiamieji darbai. Tai tas informacijos gavimas buvo apsunkintas“, – teigia A. Siniauskas.

Jo teigimu, VPT bando nustatyti pirkimų sąsajas, NATO sekretoriato vaidmenį organizuojant pirkimus, taip pat įvertinti priežastis, kodėl jie vyko skubos tvarka.

„Litexpo“ direktorius Jonas Sakalauskas pabrėžė, kad dauguma NATO viršūnių susitikimui skirtų pirkimų buvo dideli, o jų procedūros sudėtingos.

„Vis tik rizikos buvo didelės, o vienas su kitu susijusių pirkimų mastas buvo didžiulis. Įsivaizduokime, nėra garso aparatūros ir mes nebegalime nei iš kitų pirkti, nei įgyvendinti tokio svarbaus renginio metu“, – Seimo komisijos posėdyje teigė J. Sakalauskas.

„Visi pirkimai vienu metu negalėjo būti, jie ėjo vienas po kito“ – pridūrė jis.

Be to, „Litexpo“ vadovo teigimu, pirkimų metu dar nebuvo atsistačiusios pandemijos metu sutrikusios tiekimo grandinės – dėl to didelius užsakymus esą ir gavo nuo pandemijos nukentėjusios ir mažas pajamas gaunančios įmonės.

„Pati pradžia buvo pokovidinis laikotarpis, kuris veikė šitą rinką. Buvo užduota nemažai klausimų, kodėl mažos apyvartos įmonės gavo tokius didelius užsakymus. Reikia turėti mintyje, kad daugelis buvo ką tik išėjusios iš pokovidinio laikotarpio“, – teigė J. Sakalauskas.

Anot jo, tiekti ryšio paslaugas „Telia Lietuva“ buvo pasirinkta, nes renginio metu reikėjo užtikrinti aukštą ryšio kokybę, o ši bendrovė vienintelė iš tiekėjų buvo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše.

„Litexpo“ vadovas tikino, kad viso proceso metu su VPT vyko geranoriškas bendradarbiavimas: „Kad mes nepateiktume informacijos ar būtų nenoras ja dalintis, tikrai nėra“.

„Spekuliacijų gali būti visokių, bet tuo metu, kai vyko renginys, viskas buvo gerokai sudėtingiau ir nežinomųjų buvo gerokai daugiau“, – pridūrė jis.

BNS anksčiau skelbė, jog rinkos dalyviai suabejojo, ar „Litexpo“ skaidriai perka ryšio paslaugas ir įrangą – už beveik 3 mln. eurų ji buvo perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“.

Visuomenininkas Andrius Tapinas, remdamasis „TV3“ portalo publikacija, balandį stebėjosi garso įrangos ir konstrukcijų nuomos iš „Up Records“ ir „Topaz“ kainomis teigdamas, kad jos „atrodo kosminės“.

„Litexpo“ tuomet atmetė abejones dėl skaidrumo sakydamas, kad visi pirkimai derinti su Užsienio reikalų ministerija bei kitomis institucijomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Budelis

Budelis portretas
“Sirsiu lizdas”.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių