- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekspremjerui Sauliui Skverneliui su bendražygiais įsteigus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ Vyriausioji rinkimų komisija (VRK ) paskaičiavo, į kokią valstybės dotaciją galės pretenduoti naujoji parlamentinė partija.
VRK teigimu, šiuo metu 15 narių frakciją Seime turinti partija per metus gali tikėtis beveik 329,9 tūkst. eurų siekiančios valstybės dotacijos. Vis tik komisija atkreipia dėmesį, kad šių metų valstybės biudžete nėra numatyta lėšų įsteigtai naujai partijai, todėl vis dar iki galo nėra aišku, kaip konkrečiai bus skirstomos valstybės dotacijos.
VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė teigia, kad naujos parlamentinės partijos valstybės asignavimų suma priklausys nuo to, kokią mažiausią sumą gavo parlamentinė partija praėjusiais metais ir abiejų šių partijų frakcijų Seime dydžio.
„Tai yra praėjusių metų mažiausia parlamentinei partijai skirta suma dalijama iš ją gavusios partijos frakcijos narių skaičiaus ir dauginama iš naujos partijos frakcijos narių skaičiaus“, – Eltai sakė VRK specialistė.
Jos teigimu, 2022 metais įsisteigus naujai partijai, turinčiai frakciją Seime, jos asignavimai bus skaičiuojami nuo 2021 metais skirtų asignavimų.
L. Petronienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Seime turi 15 parlamentarų frakciją, todėl gali pretenduoti per metus gauti beveik 329,9 tūkst. eurų.
„Mažiausi asignavimai partijai, šiuo metu turinčiai frakciją Seime, 2021 metais buvo skirti Lietuvos regionų partijai. Naujai įsteigta parlamentinė partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, šiuo metu turinti 15 frakcijos narių, šios dienos duomenimis, galėtų gauti beveik 329,9 tūkst. eurų per metus, arba 164,9 tūkst. eurų per pusmetį“, – informavo VRK atstovė.
Naujai įsteigta parlamentinė partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, šiuo metu turinti 15 frakcijos narių, šios dienos duomenimis, galėtų gauti beveik 329,9 tūkst. eurų per metus.
Anot jos, būtina pažymėti, kad tai tik šios dienos duomenys, nes skiriama suma kinta priklausomai nuo kintančio frakcijų narių skaičiaus, nuo to, kuri frakciją Seime turinti partija gavo mažiausius asignavimus bei jos frakcijos narių skaičiaus.
L. Petronienė taip pat atkreipia dėmesį, kad po Seimo rinkimų Lietuvoje įsikūrus naujai partijai, turinčiai frakciją Seime, kitoms partijoms skiriami asignavimai nesumažės.
„Vienos konkrečios partijos asignavimai negali sumažėti dėl naujai parlamentinei partijai skiriamų asignavimų. Visų rinkimuose dalyvavusių politinių partijų asignavimai priklauso nuo rinkėjų balsų, paduotų už partijų keltus kandidatus ar kandidatų sąrašus Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą. Kalendorinių metų valstybės biudžete bendra politinėms partijoms skirta asignavimų suma skirstoma proporcingai pagal gautus balsus politinėms partijoms, kurios gavo daugiau nei 2 proc. rinkėjų balsų“, – pažymėjo ji.
Artimiausias asignavimų išmokėjimas partijoms iki šių metų balandžio 15 d.
Suma įkurtai naujai partijai valstybės biudžete kol kas nenumatyta
Vis tik L. Petronienė atkreipia dėmesį į tai, kad šių metų valstybės biudžete nėra numatyta suma įkurtoms naujoms partijoms. Todėl, pasak jos, kyla klausimas, kaip bus skirstomos lėšos po Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ įkūrimo.
„Nežinau, ar numatys atskirus pinigus, ar kažkaip ras būdą išskaičiuoti iš tos bendros sumos. Tai arba visoms partijoms (dotacijos – ELTA) mažės, arba tiesiog turės išskirti atskirą eilutę biudžete šios partijos dotacijoms“, – sakė L. Petronienė.
Savo ruožtu Finansų ministerija teigia, kad politinių partijų dotacijoms šių metų valstybės biudžete yra numatyta skirti maždaug 5,5 mln. eurų, o keisti Valstybės biudžeto rodiklių įstatymo planų nėra.
„Informuojame, kad 2022 m. politinėms partijoms dotacija Valstybės biudžete numatyta 5,5 mln. eurų. Keisti priimto Valstybės biudžeto rodiklių įstatymo planų nėra, o dėl lėšų skyrimo naujai įkurtai partijai iš bendros partijoms numatytos sumos bei procedūrų pasisakyti turėtų VRK“, – atsakyme Eltai rašo Finansų ministerija.
Pagal Politinių partijų įstatymą, jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja parlamentinė politinė partija (tai yra turinti savo narių frakciją Seime) ji turi teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus. Asignavimai partijoms yra skiriami du kartus per metus – iki balandžio 15 ir iki lapkričio 15 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rinkimų komisijos sudėtyje – A. G. Astrauskaitė: VRK tvirtina, kad asmuo atitinka reikalavimus
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) į Pilaitės rinkimų apylinkės komisiją delegavo riaušių prie Seimo byloje kaltinamą Astrą Genovaitę Astrauskaitę. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys Andrius Vyšniau...
-
Europos Parlamento rinkimai – nuobodūs, bet svarbūs
Gegužė yra rinkimų mėnuo Lietuvoje, skaičiuojant ir „Euroviziją“, žinoma. Tačiau birželio pradžioje prie balsadėžių reikėtų nueiti ir vėl. Tą darys keli šimtai milijonų žmonių visoje Europoje, nes bus renkamas Europos Par...
-
G. Nausėda: įstatymas dėl „užsienio įtakos“ neigiamai paveiks Sakartvelo eurointegraciją4
Sakartvelo parlamento priimtas įstatymas dėl „užsienio įtakos“ neigiamai paveiks šios šalies eurointegracijos procesą, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
A. Landsbergienė – apie gandus: ar byra santuoka ir ar ketina emigruoti?20
Socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ tinklų įkūrėja, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žmona Austėja Landsbergienė apsilankė LRT radijo laidoje „Pas N...
-
LAT grąžino teismui iš naujo nagrinėti buvusio Kupiškio mero D. Bardausko bylą dėl kyšininkavimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį panaikino apkaltinamąjį nuosprendį buvusio Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko byloje ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ...
-
E. Vaitkaus pasisakymus svarstys NSGK: teigia, kad nereikia skubėti smerkti2
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį spręs, ar nereikėtų detaliau įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymų. ...
-
G. Landsbergis su kitų šalių ministrais vyksta į Sakartvelą dėl „užsienio įtakos“ įstatymo10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Baltijos šalių ir Islandijos kolegomis antradienį vyksta į Sakartvelą, šios šalies valdantiesiems ketinant priimti prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ ...
-
A. Valinskas apie problemas regionuose ir E. Vaitkų: mauras savo darbą padarė49
Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas pirmąjį rinkimų turą vadina liūdnai nuobodžiu ir lengvai prognozuotu. Anot jo, įdomiau ne kas laimės antrame ture per prezidento rinkimus, o kokie politiniai žaidimai nusimato rudenį Seimo rinkimuose. Esą a...
-
S. Skvernelis norėtų keisti bemaž visą Vyriausybę: paliktų tik du ministrus6
Antros kadencijos siekiančiam Gitanui Nausėdai pareiškus, kad jo išrinkimo atveju turėtų keistis Vyriausybės sudėtis, tokią mintį palaiko ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas t...
-
Ekspertas apie nepavykusį referendumą: reikėtų išmokti pamokas23
Referendumas dėl dvigubos pilietybės nepavyko. Suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų,...