Tuo tarpu trims Seimo nario posto siekiantiems politikams VRK suteikė galimybę pataisyti savo anketas. Tarp jų – ir pagal keturis straipsnius teistas Seimo narys, liberalas Jonas Varkalys. Pastarasis, kaip ir dalis kitų, klaidingai užpildžiusių kandidato anketas, teisinosi teisinių žinių stoka.

VRK posėdžio pradžioje Komisijos narys Tauras Rutkūnas priminė, ką Seimo mandato siekiantys asmenys privalo nurodyti pildydami anketą.

„Pagal Seimo rinkimų įstatymą, kiekvienas kandidatas į Seimo narius privalo viešai paskelbti: jeigu jis po 1990 m. Kovo 11-osios įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos (...). Ir antra dalis – ką mes tikrinome – jie privalo nurodyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kai galėjo būti pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ši dalis apima ir užsienyje priimtus nuosprendžius (...). Pateikdamas duomenis kandidatas anketoje privalo nurodyti nuosprendžio priėmimo vietą, tam tikrais atvejais – valstybę, teismo pavadinimą, nuosprendžio priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas“, – posėdyje kalbėjo T. Rutkūnas.

„Neprivaloma nurodyti tik tuo atveju, kai asmuo buvo nuteistas okupacinio režimo teismo ir pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“, – pridūrė jis.

VRK nario teigimu, buvo nustatyta, kad Seimo mandato siekti ketina 62 asmenys, kurie buvo skirtingais laikotarpiais teisti. Tuo tarpu 15 Seimo nario mandato siekiančių politikų anketoje informacijos apie savo teistumą nenurodė arba ją nurodė netinkamai.

„Nustatyta 15 atvejų, kai kandidatai visiškai nenurodė apie savo teistumą, nurodė ne visus teismo nuosprendžius, kuriais jie buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veiklų padarymo arba, jeigu tai buvo vienu nuosprendžiu nuteistas asmuo už kelis epizodus, bet nenurodė kitų veikų (nurodė ne visas veikas – ELTA)“, – teigė VRK narys.

Nustatyta 15 atvejų, kai kandidatai visiškai nenurodė apie savo teistumą, nurodė ne visus teismo nuosprendžius.

Į šį sąrašą pateko „socialdarbiečių“, partijos „Lietuva visų“, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos liaudies partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, taip pat Krikščionių sąjungos bei Liberalų sąjūdžio atstovai.

Iš 15 neteisingai anketą užpildžiusių asmenų trims VRK nusprendė leisti informaciją apie pripažintą teistumą papildyti. Tuo tarpu 11 parlamento posto siekti ketinusių politikų VRK buvo griežtesnė ir juos išbraukė iš kandidatų į Seimą sąrašų. Vienas neteisingai užpildęs anketą savo kandidatūrą atsiėmė iki VRK sprendimo.

Seimo rinkimams neįregistruoti „socialdarbiečių“ kandidatai Edgaras Banikonis, Alvydas Petroška, partijos „Lietuva visų“ keltas kandidatas Mindaugas Bartkus, Liaudies partijos kelti kandidatai Algirdas Kavaliauskas, Alvydas Vaitkevičius, Vilmantas Povilaitis. Taip galimybės tapti Seimo nare neteko LLRA-KŠS kandidatė Olga Kozarin, Krikščionių sąjungos kandidatai Gediminas Mieliauskas, Arūnas Surdokas, Gintaras Žilėnas, LSDP keltas kandidatas Virgilijus Pranckevičius.

Trims kandidatams suteiktas antras šansas

Tuo tarpu galimybę neteisingai užpildytą anketą pataisyti gavo trys pretendentai į Seimo narius: LSDP keliamas kandidatas Vidmantas Kanopa, LSDDP – Pranas Jurkaitis ir Liberalų sąjūdžio kandidatas, Seimo narys J. Varkalys. VRK pabrėžė, kad anketoje jie visi buvo nurodę, kad yra teisti, tačiau nebuvo išvardinę visų Baudžiamojo kodekso straipsnių, dėl kurių buvo pripažinti kaltais.

Padarytas klaidas pildant anketą aiškino teisinio išprusimo ir kompiuterinio raštingumo stoka

Visiškai nenurodę ar nurodę nepilnai teistumo aplinkybes apie Seimo nario mandatą galvojantys politikai VRK pateikė įvairiausių padarytų klaidų priežasčių: išsiblaškymas, techninės problemos, klaidos, padarytos kitų asmenų, kurie padėjo pildyti anketą. Kai kurie Seimo nario posto siekę kandidatai tvirtino manę, kad jų padaryti nusižengimai buvo tik administraciniai nusižengimai.

Pavyzdžiui, VRK malonės sulaukęs Plungės–Rietavo apygardoje savo kandidatūrą kelti ketinantis Seimo narys J. Varkalys tai, kad nenurodė visų keturių straipsnių, pagal kuriuos buvo teistas, aiškino kaip teisinio išprusimo stoką.

„Pildydamas pateiktą anketą, grafoje, kuri nurodo, kad esu teistas, nurodžiau, kad buvau teistas vieną vienintelį kartą. Aš supratau, kad nusikalstama veika, už kurią buvo nuteista, reikia įrašyti apibendrintą veikos pavadinimą, iš kurios išplaukia visos kitos. Taip ir nurodžiau savo anketoje“, – VRK posėdyje teigė J. Varkalys ir akcentavo pripažįstąs savo kaltę pagal visus keturis straipsnius.

„Aš nesupratau, kad reikėjo įrašyti straipsnio pavadinimus“, – pridūrė jis.

Politikas tikino, kad kandidatuodamas į Seimą 2016 m. jis anketą užpildė lygiai taip pat.

„Tuo metu jokių pastabų nebuvo pateikta“, – tikino jis ir dar kartą pripažino savo padarytą apmaudžią klaidą.

„Sistemos veikia puikiai, prieiga buvo gera, galėjau tą padaryti, bet dėl savo nesupratimo, neturiu teisinių žinių – esu ne teisininkas – tiesiog to dalyko nenurodžiau“, – apibendrino Seimo narys, prašydamas VRK galimybės leisti jam dar kartą kandidatuoti į parlamentą.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė teigė, kad reikėtų įvertinti tai, jog 2016 m. J. Varkalio užpildyta anketa klausimų nesukėlė.

„Mes turėtume įvertinti šias aplinkybes, nes situacija yra neeilinė“, – teigė VRK pirmininkė.

Panašių pasiaiškinimų ketvirtadienį vykusiame posėdyje buvo ir daugiau.

Kelis kartus už dvi nusikalstamas veikas teistas Krikščionių sąjungos keltas pretendentas į Seimo narius Gediminas Mieliauskas, pildydamas anketą taip pat nenurodė visos informacijos apie teistumą. Pasak jo, tai padaryti jam sutrukdė ne tik teisinių, bet ir kompiuterinio raštingumo stoka.

„Neturiu teisinio išsilavinimo, negaliu kažkaip gražiai išdėlioti, nesu kompiuterininkas, tad prašau nepykti, kad įvyko tokia techninė klaida“,– į VRK kreipėsi Seimo kėdės siekiantis politikas. Pastarąjį VRK visgi išbraukė iš kandidatų sąrašų.