- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gina Seimo sprendimą numatyti, jog merų ir savivaldybių tarybų narių galimi viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimai visų pirma būtų nagrinėjami savivaldos etikos komisijose.
Komisijos teigimu, taip suvienodinamos šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos.
Tuo metu priimtam įstatymui nepritariantys parlamentarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti šį Seimo sprendimą. Jie teigia, kad etikos komisijos gali būti priklausomos nuo mero ir valdančiosios daugumos, todėl jų tyrimai gali būti šališki.
„Siekiama sisteminio požiūrio“
Įstatymas iki šiol numatė, kad VTEK tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus Seimo narius.
Praėjusią savaitę pastaroji išlyga papildyta ir savivaldybių tarybų nariais bei merais.
„Šiais įstatymo pakeitimais siekiama suderinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą su Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės politikų elgesio kodeksu“, – rašoma VTEK komentare BNS.
Komisijos teigimu, iki šiol dėl to paties incidento skundą galima buvo teikti ir savivaldybių etikos komisijoms, ir VTEK.
„Šiuo pakeitimu siekiama sisteminio požiūrio – kad pirmiausia savivaldybių etikos komisijos tirtų tarybos narių elgesį, kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme, o VTEK vaidmuo būtų vertinti šių komisijų sprendimus, jeigu jie VTEK būtų apskųsti“, – nurodoma komentare.
„Tuo tarpu VTEK ir šiuo metu, ir po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo išlieka kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, kuri nagrinėja skundus dėl savivaldybių etikos komisijų priimtų sprendimų“, – priduriama jame.
Šias pataisas Seime gynė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška.
Jis teigė, kad tvarka keičiama pačios VTEK prašymu, o dabartinę situaciją, kai galimus interesų konfliktus savivaldoje tiria ir vietos komisijos, ir VTEK, vadino mišraine.
„Tapo madinga, kad savivaldybių tarybų nariai skundžia vieni kitus tiesiogiai VTEK, apeidami savivaldybių etikos komisijas, apkraudami VTEK, dažnu atveju VTEK grąžina tirti savivaldybių etikos komisijoms, ir tik po to vėl grįžta, jei nepatenkinti sprendimu, į VTEK“, – kalbėjo R. Juška.
Prezidento prašo vetuoti
Už minėtas VTEK įstatymo pataisas per priėmimą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 38 parlamentarai. Pataisos įsigalios, jei jas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.
Vis dėlto konservatorius Vilius Semeška ir dar 26 parlamentarai ragina šalies vadovą joms nepritarti.
„Įsigaliojus šiam įstatymui tiks savivaldybių etikos komisijos tirs minėtų asmenų veiklą, VTEK nagrinės tik apeliacijas“, – nurodoma jų pasirašytame kreipimesi.
„Tokia praktika kuria rizikas Lietuvos demokratijos sklandžiai raidai, neužtikrina skaidrumo ir sąžiningumo principų, kadangi savivaldybių etikos komisijos yra politizuotos, o jų vykdomi tyrimai gali būti neobjektyvūs ir trukti neribotą laiką“, – rašoma jame.
Parlamentaras svarstė, jog galbūt vadinamųjų čekiukų skandalo kontekste VTEK paprasčiausiai nori išvengti papildomo darbo krūvio.
Jis taip pat teigė besitikintis, jog prezidentas atsižvelgs į kreipimąsi ir įstatymą vetuos.
„Pats šalies vadovas metiniame pranešime kritiškai atsiliepė apie VTEK ir jos vykdomą veiklą“, – BNS sakė V. Semeška.
Seime šią savaitę skaitydamas metinį pranešimą, G. Nausėda įstaigą pavadino neveiksnia. Anot jo, VTEK, „atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti“.
„Turime visišką kebeknę“
VTEK taip pat tikina, kad siekiant užtikrinti etikos komisijų sprendimų nešališkumą, Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, jog savivaldybės etikos komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo, o jos pirmininku skiriamas opozicijos arba mažumos atstovas.
Vis dėlto Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė BNS teigė, jog tai – visiškai neužtikrina nešališkumo, mat valdančioji dauguma visuomet komisijoje turės daugiau narių nei opozicija.
Anot politologės, klausimų kelia ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostata, jog savivaldybių etikos komisijos sudaromos „savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų“, mat nėra aišku, ar bendruomenių atstovai privalo būti nariais, ar tai tėra teorinė galimybė.
Daug kelia klausimų tai, kaip sudaromos tos savivaldybių etikos komisijos.
„Matome visiškai skirtingas situacijas, pavyzdžiui, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Vilniaus miesto ir Širvintų savivaldybėse. Veiklos nuostatuose, kuriuos, beje, tvirtina ta pati taryba, kai kur aiškiai reglamentuojami ir sudarymo principai, o kai kur rašoma, kad gali būti ir taip, ir taip, o realiai matai keturis Vieningo Kauno atstovus ir tris opozicijos atstovus“, – kalbėjo politologė.
„Daug kelia klausimų tai, kaip sudaromos tos savivaldybių etikos komisijos. (...) Ar tikrai mes su šita sistema nesukursime dar daugiau tokių uždarų procesų, kuriuos kontroliuoti bus labai sudėtinga?“ – svarstė ji.
Ekspertė taip pat pabrėžė ir skirtingas nuostatas savivaldybėse, kada pradedami tyrimai: „Vienur matome, jog gali pradėti tyrimą komisija, esant tam tikriems pagrindams, kitur pradeda tyrimą, jau be žodžio „gali“. Turime visišką kebeknę. Tikėtis, jog šios etikos komisijos atlieps piliečių ir valstybės apskritai interesą, labai sudėtinga. Tiesiog nepadaryti namų darbai.“
M. Romerio universiteto politologė akcentuoja ir per savaitę pasikeitusį Seimo požiūrį į savivaldą.
„Vieną savaitę Seimas sako, jog didelė dalis savivaldybių nesusitvarko, turime svetimų čekučių rinkimo nesibaigiantį maratoną, todėl imamės bendrų visiems pertvarkų, o kitą savaitę iš esmės sako, jog viskas puiku ir savivaldybių iš politikų sudarytos etikos komisijos gali labai efektyviai dirbti“, – kalbėjo ji.
R. Urbonaitė teigė suprantanti, jog įstatymo pataisomis galbūt norima suteikti „daugiau prasmės“ savivaldybių etikos komisijoms, tačiau „reikės labai atidžiai šį procesą stebėti“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
O. Scholzas: nėra problemos rasti vokiečių karių, kurie atvyktų į Lietuvoje dislokuojamą brigadą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad yra pakankamai vokiečių karių, norinčių vykti į nuolatinę šalies dislokuojamą brigadą Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda su V. Zelenskiu aptarė karinę paramą Ukrainai bei situaciją fronto linijoje
Pirmadienio popietę šalies vadovas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. ...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
Septynios partijos surinko reikalingą parašų skaičių dalyvauti EP rinkimuose
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patikrinus į Europos Parlamentą (EP) kandidatuojančių partijų rinkėjų parašus, septynios politinės jėgos įveikė 10 tūkst. parašų kartelę. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
G. Landsbergis įvertino Minsko kaltinimus Lietuvai: tai hibridinė veikla5
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Baltarusijos režimo pareiškimus apie neva Lietuvoje reziduojančių grupuočių mėgintą surengti dronų ataką prieš Minską vadina hibridiniu veikimu. Pasak jo, panašiai reikėtų ver...
-
I. Šimonytė su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, migracijos valdymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, Rusijos keliamas hibridines grėsmes, priemones valdant instrumentalizuotą migraciją, pirmadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Apklausa: pasitikėjimas V. Blinkevičiūte augo, nepalankiausiai vertinamas politikas – G. Landsbergis9
Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį labiausiai išaugo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininke Vilija Blinkevičiūte. 7 procentiniais punktais ūgtelėjęs gyventojų pasiti...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
Baltijos šalys nedalyvaus V. Putino inauguracijoje: „rinkimai“ nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi15
Lietuvos atstovai neketina dalyvauti Rusijos lyderio Vladimiro Putino inauguracijoje į prezidentus, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). Tokį patį sprendimą yra priėmusios ir kitos Baltijos šalys. ...