- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė siūlo įteisinti lengvatas įrengiant karinę infrastruktūrą, reikalingą priimti NATO karius Lietuvoje.
Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) rengtam tai numatančiam įstatymų pakeitimų paketui. Jis toliau bus teikiamas Seimui.
Anot KAM, šiomis pataisomis siekiama paspartinti priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimą pagal nurodytus sąjungininkų poreikius.
Pagal siūlomas pataisas, tokiai karinei infrastruktūrai įrengti nebūtų taikomos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos. KAM turėtų su Aplinkos ministerija suderinti šios infrastruktūros sąrašą.
„Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija (žemės sklypas) ir infrastruktūra, būtina priimančiosios šalies paramai užtikrinti, šiuo metu negali būti vystoma greitai ir efektyviai, nes teritorijų planavimo, žemės sklypų formavimo, naudojimo paskirties ir būdo nustatymo procedūros, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio vertinimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūros užtrunka pernelyg ilgai“, – teigiama projektų aiškinamajame rašte.
KAM teigimu, dabar iki dvejų metų gali užtrukti savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo procedūros. Naujo valstybinės žemės sklypo suformavimas ar pertvarkymas krašto apsaugos tikslams užtrunka iki aštuonių mėnesių, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros – iki trijų mėnesių, poveikio vertinimo procedūros – iki aštuonių mėnesių.
Taip pat siekiama įtvirtinti naują žemėtvarkos planavimo dokumento – žemės valdos projekto – rūšį: karinės infrastruktūros projektą. Jam galiotų supaprastintos sklypų formavimo, pertvarkymo procedūros ir kiti veiksmai.
Pakete yra ir Statybos įstatymo pataisos dėl lengvatų kariniams objektams, atliekant su statybos reikalavimais susijusias procedūras.
KAM pabrėžia, jog geopolitinė situacija verčia spartinti karinės infrastruktūros kūrimą, kad būtų galima Lietuvoje priimti daugiau sąjungininkų karių.
Vokietijos ir Lietuvos vadovai birželio mėnesį sutarė dėl Vokietijos brigados priskyrimo Lietuvai. Vėliau Madride vykusiame viršūnių susitikime NATO šalių vadovai patvirtino planus, kuriuose numatyta rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, esant poreikiui didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.
„Sąjungininkų poreikių formavimas tiesiogiai susijęs su kintančia valstybės geopolitine padėtimi, poreikiu užtikrinti regiono saugumą, pavyzdžiui, šiuo metu poreikis tiesiogiai susijęs su dviem teritorijomis kariniams objektams (batalionams) įkurti Šilalės, Kelmės, Telšių rajonuose, Rietavo savivaldybėje, Kauno arba Kėdainių rajonuose arba Ukmergės rajone, taip pat teritorija su 100 m krantine Lietuvos kariuomenės poreikiams Šventosios jūrų uoste, kitomis teritorijomis“, – teigiama KAM aiškinamajame rašte.
Vyriausybė siekia, kad minėti pakeitimai įsigaliotų mažiau nei po mėnesio, lapkričio 1 dieną.
Projektus dar turi priimti Seimas ir pasirašyti prezidentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų8
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų48
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą4
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu8
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises2
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo34
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...
-
G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos9
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įte...
-
I. Gaižiūnas pradeda eiti švietimo viceministro bendrajam ugdymui pareigas6
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, kuruojančio bendrąjį ugdymą, pareigas pradeda eiti Ignas Gaižiūnas, pranešė ministerija. ...