Į dažniausiai įvardytų įvykių penketuką taip pat pateko DHL lėktuvo katastrofa, prezidento rinkimai, „Foxpay“ tyrimai ir galutinis sprendimas koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) politinės korupcijos byloje.

Svarbiausiu įvykiu pasaulyje žurnalistai ir redaktoriai išrinko respublikono Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalę Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose.

Toliau rikiuojasi Basharo al-Assado (Bašaro Asado) režimo Sirijoje nuvertimas, karo Ukrainoje eiga, Švedijos prisijungimas prie NATO ir konflikto Artimuosiuose Rytuose plėtra.

„2024 metais vyko rekordinis per visą žmonijos istoriją rinkimų skaičius ir tai atsispindi apklausos rezultatuose. Lietuvoje pasikeitė valdančioji dauguma ir Vyriausybė, mandatą dar penkeriems metams gavo prezidentas Gitanas Nausėda, o globalūs procesai D. Trumpui grįžtant į Baltuosius rūmus vėl smarkiai priklausys nuo jo tvytų“, – sako BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Rinkimai, rinkimai, rinkimai

Spalį įvykusius Seimo rinkimus laimėjo socialdemokratai, suformavę valdančiąją koaliciją su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“.

„Valdžios viršūnėje pasikeitė svarbiausi sprendimų priėmėjai. Neramiais laikais naujoji Vyriausybė turės rūpintis Lietuvos saugumu ir spręsti aštrias socialines problemas“, – sako naujienų portalo „15min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.

Kelios dienos po Seimo rinkimų socialdemokratams teko teisintis dėl to, kad partijos sąrašą vedusi ir premjere sėkmės atveju žadėjusi dirbti jos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pareigų atsisakė.

Pasak Žinių radijo laidų vedėjos Jonės Sąlygaitės, rinkimai pademonstravo vis labiau žiojėjantį Lietuvos susiskaldymą.

„Į parlamentą pretendavo daug mažų partijų, o „Nemuno aušros“ populiarumas nustebino ne vieną. Nors tradicinės partijos ir toliau išliko lyderėmis, visgi Lietuvoje, kaip ir Vakaruose, didelių įtampų metais vis garsėja protesto balsas, tam tikra prasme išstūmęs iš konservatorių lyderių pozicijų tiek Gabrielių Landsbergį, tiek Ingridą Šimonytę, siekiant partijos vairą perduoti krikdemiškam ir radikalesniam Laurynui Kasčiūnui, tiek socdemų Viliją Blinkevičiūtę, perduodant premjeravimo atsakomybę Gintautui Paluckui“, – teigia žurnalistė.

Laikraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius sako, kad V. Blinkevičiūtės sprendimas gali dar labiau padidinti žmonių skepsį politinėmis partijomis ir politine sistema apskritai, o G. Paluckas premjero pareigas pradėjo eiti juo nepasitikint daugiau žmonių, nei pasitikint.

2024 metais vyko rekordinis per visą žmonijos istoriją rinkimų skaičius ir tai atsispindi apklausos rezultatuose.

„Neatmestina, kad norėdama pagerinti savo reitingus, naujoji Vyriausybė ir jos vadovas gali vengti imtis nepopuliarių, bet būtinų sprendimų arba mestis į populizmą“, – teigia T. Ignatavičius.

Naujienų portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vranauskienė teigia, kad kitąmet vidaus politikoje turėtų būti daugiau koncentracijos į ilgalaikių problemų sprendimą, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos sistemų, o Vyriausybės darbo kokybę bus galima vertinti pagal tai, kaip sklandžiai Lietuvai seksis priimti Vokietijos karių brigadą.

Kritikos socialdemokratai sulaukė ir dėl sprendimo dirbti daugumoje su „aušriečiais“, kurių lyderis Remigijus Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos prieš žydus kurstymo.

Pasak „Delfi“ žurnalistės Laurynos Vireliūnaitės, tai lėmė chaotišką Ministrų kabineto formavimą, be to, iš karto po Vyriausybės patvirtinimo ėmė ryškėti R. Žemaitaičio nepasitenkinimas tuo, kaip pasidalinta valdžia.

„Panašu, kad sėsti ir pradėti dirbti R. Žemaitaitis paprasčiausiai nebuvo pasiruošęs, tai yra žmogus, kuriam reikia nuolatinio chaoso ir jis jį kels. Tad 2025-ieji, bent jau jų pradžia, Lietuvos politinėje padangėje tikrai nežada stabilumo“, – teigia L. Vireliūnaitė.

„Aiški iš anksto G. Nausėdos pergalė“

Lapkričio pabaigoje Vilniuje nukrito DHL siuntas gabenęs bendrovės „Swiftair“ lėktuvas, per avariją žuvo vienas įgulos narys ispanas, dar trys aviakatastrofą išgyveno.

Teisėsauga ir aviacinės saugos specialistai tebesiaiškina įvykio priežastis, nors preliminari lėktuvo juodųjų dėžių analizė neparodė neteisėto įsikišimo požymių.

„Iki šio įvykio panašius incidentus stebėdavome tik kitose pasaulio valstybėse, tačiau šįkart tapome to liudininkais. Tai priminė, kad Lietuva nėra kažkuo išskirtinė valstybė – čia irgi galima tikėtis tokio masto nelaimių, kurios į mūsų šalį nukreipia ir „žibintų šviesas“ iš viso pasaulio“, – sako „15min“ aktualijų žurnalistas Ramūnas Jakubauskas.

Pasak „TV3.lt“ verslo naujienų redaktoriaus Martyno Žilionio, tokio dydžio lėktuvo katastrofos Lietuvoje nebuvo.

„Jos tyrimas iš dalies parodys, kaip šalies institucijos yra pasiruošusios tokioms ar kitoms nelaimėms“, – sako jis.

Prezidento rinkimus gegužę laimėjo perrinkimo siekęs G. Nausėda, užsitikrinęs antrą penkerių metų kadenciją.

„Nepaisant visų konkurentų pastangų, G. Nausėdos pergalė buvo aiški iš anksto“, – sako „15min“ aktualijų redaktorius Raimundas Celencevičius.

Pasak LNK Žinių reporterio Gedo Salygos, kadangi prezidento rinkimuose neabejota, kad G. Nausėda bus perrinktas, viena pagrindinių jų temų tapo atvirai prorusiško Eduardo Vaitkaus pasirodymas. Jis surinko 4,38 proc. rinkėjų balsų.

„Nors tai buvo vadinta ženklu, kad „dalis Lietuvos žiūri į aną pusę“, ir vėl nepasiūlyta jokių receptų, kaip paskatinti pilnavertę Rytų Lietuvos gyventojų integraciją“, – sako G. Salyga.

„Smūgis konservatorių partijai“

Finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklą tyręs Lietuvos bankas panaikino įmonės licenciją, o teisėsauga pareiškė įtarimus dėl finansinių nusikaltimų bendrovės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui, konservatorės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.

Pati M. Navickienė vasarą atsistatydino iš pareigų paaiškėjus, kad ji per atostogas privačiu lėktuvu skrido į Dubajų su I. Trinkūnaite ir V. Germanu. Galop ji nutarė nedalyvauti ir Seimo rinkimuose.

„Prieš šią istoriją M. Navickienė buvo viena palankiausiai vertinamų politikių šalyje, tad „Foxpay“ skandalas neigiamai paveikė ne tik jos pačios karjerą, bet ir bendrą pasitikėjimą tiek Seimu, tiek Vyriausybe“, – sako BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyriausiasis redaktorius Augustas Stankevičius.

Pasak TV3 Žinių vedėjo ir reporterio Mindaugo Vasiliausko, M. Navickienė buvo matoma kaip konservatorių partijos ateitis, bet nepaisant partiečių pastangų politikę ginti, jos nevykę pasiteisinimai ir naujos nusikaltimų detalės galiausiai privertė ją palikti nacionalinę politiką.

„Tai neabejotinai skaudus smūgis konservatorių partijai“, – teigia M. Vasiliauskas.

Jo teigimu, šis skandalas taip pat į paviršių iškėlė ir fintech sektoriaus problemas, apie kurias jau kurį laiką buvo kalbama.

Galutiniu sprendimu „MG Baltic“ byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko apkaltinamuosius nuosprendžius buvusiam koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui ir kitiems nuteistiesiems.

„Galutinis sprendimas „MG Baltic“ byloje yra svarbus tuo, jog grąžina visuomenės tikėjimą tuo, jog kova su korupcija, ypač politine, gali būti veiksminga, kad atsakomybės gali sulaukti ir aukšti politikai bei įtakingi verslininkai“, – sako R. Celencevičius.

Pasak LRT laidų vedėjo Deivido Jursevičiaus, aštuonerius metus nagrinėjant bylą visąlaik buvo jaučiamas visuomenės pasipiktinimas.

„Visas korupcijos skandalas buvo šokas, ne tik politinei sistemai, prieš pat Seimo rinkimus, bet ir verslui. Ši byla, ko gero, pakeitė verslo ir politikų bendravimą“, – teigia jis.

D. Trumpo siurprizai

JAV prezidentu vėl išrinktas D. Trumpas prisieks sausio 20 dieną, jis rinkimuose įveikė demokratę Kamalą Harris ir šias pareigas eis antrą kartą.

Radijo „M-1“ Informacijos tarnybos redaktorė Aurelija Gintautaitė sako, kad tai svarbiausias 2024 metų įvykis visame pasaulyje.

„Jis turės įtakos daugeliui įvykių pasaulyje kelerius ateinančius metus. Kokios, pamatysim, bet ne tik neigiamos, tai tikrai“, – teigia ji.

„TV3.lt“ vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis sako, kad D. Trumpas dar nepradėjęs eiti pareigų jau keičia Vakarų pasaulį.

„Šantažu ir grasinimais jis ne tik verčia Europos NATO valstybes didinti gynybos finansavimą, bet ir greičiausiai privers pirkti daugiau dujų ir naftos iš JAV. Tai vienas iš teigiamų Trumpo efektų mums, lietuviams, ir likusiai Europai“, – teigia A. Anužis.

Anot jo, nors Europos šalys vis nukelia sprendimus didinti finansavimą gynybai į ateitį, D. Trumpo grasinimai neginti tų, kurie nepakankamai finansuoja savo kariuomenes, gali turėti bent jau šiokį tokį efektą.

„Delfi“ verslo redaktorė Viktorija Chockevičiūtė-Žilinskė sako, kad D. Trumpo pergalė jau paskatino Europos įmones kaupti atsargas dėl galimų prekybos karų su Amerika, muitų įvedimas gali turėti viso ES verslo konkurencingumui.

LRT televizijos naujienų tarnybos vyriausiasis prodiuseris Zigmas Zaikinas teigia, kad D. Trumpo grįžimas į Baltuosius rūmus paveiks JAV paramą Ukrainai, gali pakeisti JAV vaidmenį NATO.

Ši byla, ko gero, pakeitė verslo ir politikų bendravimą.

„Geopolitinė įtampa tik auga“

Per žaibišką puolimą metų pabaigoje sukilėliai vieną po kito užėmė Sirijos miestus, o kritus Damaskui ilgametis šalies vadovas B. al Assadas pabėgo iš šalies.

Taip baigėsi penkis dešimtmečius trukęs jo klano valdymas bei daugiau kaip 13 metų trukęs Sirijos pilietinis karas.

BNS Užsienio naujienų skyriaus vyriausioji redaktorė Rūta Androšiūnaitė sako, kad netikėtą B. al Assado režimo griūtį šventė milijonai sirų šalyje ir užsienyje, tačiau sunkus darbas dar tik prasideda – opozicinėms jėgoms teks rasti būdą darniai sugyventi.

„Tarp nerimą keliančių dalykų – islamistų grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) šaknys „al Qaeda“ ideologijoje. Be kita ko, B. al Assado režimo žlugimas sudavė smūgį jo sąjungininkėms Rusijai bei Iranui. Taigi, artimiausiais mėnesiais stebėsime, kaip vystosi padėtis ir ar pavyks Sirijai išvengti politinės suirutės, kokia kadaise kilo Irake ar Libijoje“, – teigia R. Androšiūnaitė.

Tretieji karo Ukrainoje metai buvo pažymėti ukrainiečių pajėgų įsiveržimu į Rusijos Kursko sritį ir JAV leidimu ukrainiečiams smogti Rusijai ilgojo nuotolio raketomis, tačiau nepaisant šių Kyjivo pasiekimų Maskva pastaraisiais mėnesiais rekordiškai greitai užima Ukrainos teritorijas.

Karius į Rusiją padėti šaliai kare atsiuntė Šiaurės Korėja, o metų pabaigoje netyla diskusijos apie bręstančias taikos derybas. Greitai pabaigti konfliktą išrinkimo atveju žadėjo ir D. Trumpas.

„Akivaizdu, kad geopolitinė įtampa tik auga, Šiaurės Korėjai iš esmės tiesiogiai prisijungus į Rusijos karą prieš Ukrainą, atsiunčiant čia savo karių bei vis aiškiau Kinijai remiant Rusijos pusę“, – sako „Žinių radijo“ laidų vedėja Aušra Jurgauskaitė.

„Nepaisant to, kad Ukrainos fronte Rusija ir turi iniciatyvą, ukrainiečių įsiveržimas į Kursko sritį buvo itin reikšmingas. Juolab, kad Rusijai iki metų pabaigos, o greičiausiai ir iki naujojo JAV prezidento inauguracijos, taip ir nepavyks atsikovoti užimtų teritorijų“, – teigia „Kauno dienos“ vyriausiasis redaktorius Arūnas Andriuškevičius.

Švedija prie NATO prisijungė sausį po užsitęsusių derybų su Turkija dėl Stokholmo narystės ratifikavimo.

„Dar vienas tas pačias vertybes išpažįstantis ir tuos pačius įsipareigojimus prisiimantis sąjungininkas – tai, dėl ko galima pasidžiaugti. O džiaugsmas šiemet nebuvo dažnas palydovas, žvelgiant į geopolitinį paveikslą“, – sako M. Vasiliauskas.

Tuo metu tebevykstant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Gazos ruože tęsėsi humanitarinė krizė, Izraelis ir Iranas keitėsi atakomis, taip pat Izraelis šeštą kartą nuo 1978 metų surengė sausumos invaziją į Libaną.

„Konflikto Artimuosiuose Rytuose plėtra rimtai grasino išsirutulioti į dar vieną didžiulį karą, bet kol kas virto netikėtu posūkiu. Izraelis atsilaikė, susilpnino Iraną ir jo satelitus, o krito proiraniškas Sirijos režimas, kurį visokeriopai rėmė Kremlius“, – sako R. Celencevičius.