- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didesnis darbo užmokestis, nauja patarėjo pareigybė, institucijos vadovo nustatyta tvarka skirstomos lėšos, draudimas filmuoti, fotografuoti žvalgybos institucijų teritorijas, didesnės galimybės gauti reikalingą informaciją – tai numatyta Žvalgybos įstatymo pataisų projekte.
Jį parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate registravo dalis parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių.
„Stiprinami žvalgybos institucijos pajėgumai. Kai kūrėme žvalgybos ombudsmeno institutą, žadėjome, kad stiprinsime ir tarnybų „dantukus“. Laikomės žodžio“, – BNS sakė komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.
„Grėsmės niekur nedingo, tame kontekste reikia stiprinti tarnybas, kad jos būtų konkurencingos ir pajėgios užtikrinti žvalgybą ir kontržvalgybą“, – pabrėžė jis.
Seimo narys atkreipė dėmesį, kad projekte nėra anksčiau siūlyto ir daug pasipriešinimo visuomenėje sukėlusio prevencinio pokalbio.
Anot NSGK vadovo, vienas iš projekto tikslų – didinti tarnybos patrauklumą.
Augtų atlyginimai
Siūloma iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo į Žvalgybos įstatymą perkelti žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus ir juos padidinti.
„Tai ne tik užtikrintų didesnę žvalgybos pareigūnų motyvaciją tarnauti žvalgybos institucijose, tačiau ir atitiktų teisingo apmokėjimo už darbą principą“, – aiškinamajame rašte tvirtina projekto autoriai.
Anot jų, dėl darbo specifikos žvalgybininkams nustatyti didžiausi draudimai ir apribojimai, palyginti su kitais valstybės pareigūnais, jų darbo laikas nenormuotas.
Atlyginimus Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnams siūloma didinti trimis etapais: nuo šių metų liepos 1 dienos, nuo kitų metų pradžios ir nuo 2024 metų sausio 1 dienos.
Padidinus koeficientus, per trejus metus šių specialistų vien pareiginė alga didėtų apie 500 eurų, neatskaičius mokesčių ir pritaikius šiuo metu galiojantį pareiginės algos bazinį dydį.
Be to, siūloma įteisinti galimybę žvalgybos pareigūnams mokėti priedus už neįprastai didelius darbo krūvius, padidinti priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, vykdymą.
„Taip institucijoms būtų sudaryta galimybė pritraukti ir išlaikyti išskirtinės kvalifikacijos ir patirties personalą, kurio atliekamos ypatingos specifikos funkcijos svariai prisideda prie institucijų pajėgumų plėtros ir veiklos efektyvumo“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Pirminiais skaičiavimais, projektui įgyvendinti VSD šiemet papildomai reikėtų apie 2,2 mln. eurų, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui – apie 1,85 mln. eurų.
Siūloma patarėjo pareigybė
Įstatymo projekte numatyta galimybė įsteigti žvalgybos patarėjo pareigybę.
Anot autorių, ji leistų spręsti praktines personalo administravimo problemas, pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti lygiavertes pareigas žvalgybos pareigūnams, pasibaigus jų perkėlimo į kitas institucijas laikotarpiui.
„Pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, žvalgybos institucijos susiduria su problema, kad vadovaujamas pareigas užėmusiam žvalgybos pareigūnui nėra laisvų lygiaverčių pareigų. Todėl didelę patirtį turintys bei ypač kvalifikuoti pareigūnai pasibaigus perkėlimo į kitą instituciją laikotarpiui skiriami į žemesnes pareigas. Tokiu būdu neišnaudojamas šių pareigūnų potencialas bei įgyta patirtis“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Jame teigiama, kad patarėjams galėtų būtų priskirtos sudėtingos, kompleksinės užduotys, reikalaujančios didelės patirties ir kvalifikacijos.
Projektas taip pat numato galimybę pasibaigus VSD ar Antrojo departamento direktoriaus, jo pavaduotojų kadencijai jiems likti tarnauti žvalgybos institucijoje. Jie būtų priimami į tarnybą netaikant įstatyme nustatytų amžiaus ribojimų ir neatliekant atrankos procedūrų.
Dabar vadovai turi būti atleisti ir tolesnei tarnybai žvalgybos institucijoje gali būti priimti tik taikant atrankos procedūras bei įvertinus, ar jie atitinka visus reikalavimus.
„Turime suvokti, kad žmonės, kurie dirba tokį atsakingą darbą, turi tokių žinių ir informacijos, jie negali būti išmesti į gatvę. Valstybė privalo sukurti mechanizmą ir užtikrinti, kad jie ir toliau jai tarnautų“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Pataisomis siūloma įtvirtinti teisę institucijoms naudoti žvalgybai ir kontržvalgybai skirtas lėšas pagal institucijos vadovo nustatytą tvarką.
Taip pat norima įteisinti draudimą filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, virš jų ir 200 metrų spinduliu aplink tas teritorijas uždrausti bepiločių orlaivių skrydžius.
Prieš draudimą pažeidusius orlaivius siūloma leisti panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, o draudimo nesilaikiusiems asmenims skirti baudą.
Be to, projektu norima palengvinti galimybę žvalgybos institucijoms gauti informaciją – ketinama nustatyti pareigą sudaryti technines galimybes kontroliuoti susižinojimo turinį ne tik ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių paslaugas, bet elektroninės informacijos prieglobos, skaitmeninių paslaugų tiekėjams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda su V. Zelenskiu aptarė karinę paramą Ukrainai bei situaciją fronto linijoje
Pirmadienio popietę šalies vadovas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. ...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
Septynios partijos surinko reikalingą parašų skaičių dalyvauti EP rinkimuose
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patikrinus į Europos Parlamentą (EP) kandidatuojančių partijų rinkėjų parašus, septynios politinės jėgos įveikė 10 tūkst. parašų kartelę. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
G. Landsbergis įvertino Minsko kaltinimus Lietuvai: tai hibridinė veikla5
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Baltarusijos režimo pareiškimus apie neva Lietuvoje reziduojančių grupuočių mėgintą surengti dronų ataką prieš Minską vadina hibridiniu veikimu. Pasak jo, panašiai reikėtų ver...
-
I. Šimonytė su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, migracijos valdymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, Rusijos keliamas hibridines grėsmes, priemones valdant instrumentalizuotą migraciją, pirmadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Apklausa: pasitikėjimas V. Blinkevičiūte augo, nepalankiausiai vertinamas politikas – G. Landsbergis9
Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį labiausiai išaugo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininke Vilija Blinkevičiūte. 7 procentiniais punktais ūgtelėjęs gyventojų pasiti...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
Baltijos šalys nedalyvaus V. Putino inauguracijoje: „rinkimai“ nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi15
Lietuvos atstovai neketina dalyvauti Rusijos lyderio Vladimiro Putino inauguracijoje į prezidentus, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). Tokį patį sprendimą yra priėmusios ir kitos Baltijos šalys. ...
-
Klausia kandidatų į prezidentus apie gynybą: kas vienija, o kur nuomonės išsiskiria?8
Prasidedant rinkimų savaitei, naujienų agentūra BNS pristato trijų dalių straipsnių ciklą, kuriame prezidento posto siekiantys kandidatai atsako į BNS užduotus svarbiausius klausimus gynybos, užsienio politikos bei teismų ir teisėsaugos temomis. ...