- Jadvyga Bieliavska (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ateinančiais metais Lietuva minės prezidento Aleksandro Stulginskio bei Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metines bei kitas svarbias sukaktis.
– Ateinančiais metais bus minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su Lenkijos karaliumi Vladislovu I Lokietka 700 m. jubiliejus.
– Apie 1525 m. gimė literatas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sekretorius ir Livonijos lauko raštininkas Venclovas Agripa bei lietuvių vertėjas, giesmių eiliuotojas Baltramiejus Vilentas. 2025 m. bus minimos jų 500-osios gimimo metinės.
– 1675 m. gimė Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas Pilypas Ruigys. 2025 m. minimos jo 350-osios gimimo metinės.
– Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) 180-osios gimimo metinės.
– 1850 m. gimė verslininkas, filantropas Juozapas Montvila. 2025 m. minimos jo 175-osios gimimo metinės.
– 1875 m. gimė Mažosios Lietuvos spaudos darbuotoja, bibliografė Morta Zauniūtė, gydytojas oftalmologas, pedagogas Petras Avižonis, rašytojas, spaudos darbuotojas, tautinio judėjimo dalyvis Povilas Višinskis, scenografas, grafikas, tapytojas, knygų iliustruotojas Mstislavas Dobužinskis.
– 2025 m. bus minimos 140-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, antrojo Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio ir dvasininko, politiko, prisidėjusio prie 1919–1939 m. Žemės reformos įstatymo parengimo ir ją vykdžiusio, keturių vyriausybių žemės ūkio ministro Mykolo Krupavičiaus gimimo metinės.
– 1900 m. gimė pulkininkas leitenantas, Lietuvos kariuomenės Karo topografijos skyriaus Kartografijos dalies viršininkas Juozas Andrius, literatūros tyrinėtojas, lituanistas, pedagogas Juozas Tarvydas, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas, lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojas Pranas Daunys. Ateinančiais metais minimos jų 125-osios gimimo metinės.
– prieš 125 metų išleistas Antano Macijausko lietuviškas žemėlapis „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“.
– 1905 m. gimė kunigas, pamokslininkas, Štuthofo kalinys Alfonsas Lipniūnas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis. 2025 m. minimos jų 120-osios gimimo metinės.
– Ateinančiais metais taip pat bus minima 120 metų sukaktis, kai susirinko Didysis Vilniaus Seimas.
– 1920 m. gimė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras Aleksandras Grybinas-Faustas, partizaninio judėjimo dalyvis Viktoras Vitkauskas-Saidokas. 2025 m. minimos jų 105-osios gimimo metinės.
– 1925 m. gimė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras Petras Bartkus-Žadgaila, partizaninio judėjimo dalyviai Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Viktoras Šniuolis-Vytvytis, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Mykolas Kazanas-Mutka, Juozas Jakavonis-Tigras, ryšininkė Izabelė Vilimaitė-Stirna, ryšininkė, disidentė, Lietuvos laisvės lygos narė Elena Terleckienė, kunigas, disidentas, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys, pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ bendradarbis Leonas Kalinauskas.
– 1925 m. taip pat gimė kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas Zigmas Zinkevičius, Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos katalikų dvasininkas, disidentas, vienas iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrėjų Alfonsas Svarinskas, dailininkas vitražistas Kazys Morkūnas, lietuvių bibliografas, knygotyrininkas Vladas Žukas, dailininkas, tapytojas, skulptorius Jonas Švažas, kompozitorius, populiarių lietuviškų dainų autorius Benjaminas Gorbulskis, išeivijos avangardinio kino režisierius, rašytojas Adolfas Mekas, gydytojas, Akmenų muziejaus įkūrėjas Vaclovas Intas.
– 1925 m. Lietuvoje buvo priimtas pirmasis Akcinių bendrovių įstatymas, įsteigta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugija, Vilniuje įkurtas Žydų mokslo institutas, tapęs jidiš kultūros ir mokslinių tyrimų centru. 2025 m. sukanka 100 metų nuo šių įvykių.
– 1945 m. įvykęs Kalniškės mūšis, laikomas vienu didžiausiu Lietuvos partizanų mūšiu su sovietų kariuomene. 2025 m. minėsime 80 metų nuo šio įvykio.
Kaip primena ELTA, rezoliuciją dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių Seimas priėmė 2023 m. lapkričio mėnesį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bandys dar kartą: aiškėja NVSPL vadovo konkurso data
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovo konkursą planuojama skelbti kitų metų pradžioje, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Gruodžio 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 29-oji, sekmadienis, 52 savaitė. ...
-
Nebereikalingų kalėdinių eglučių surinkimui – daugiau nei 100 taškų Vilniuje
Nuo sausio 4 d. nebereikalingas Kalėdines žaliaskares sostinėje bus galima pristatyti į 115 surinkimo vietų, veiksiančių visą mėnesį, praneša sostinės savivaldybė. ...
-
Pacientai prikaupia tiek sauskelnių, kad jomis būtų galima šiltinti namų sienas4
Paradoksai sveikatos apsaugos sistemoje. Kompensuojamas slaugos priemones gaunantys kai kurie pacientai tiek prikaupia sauskelnių, kad, nerimtai kalbant, jomis būtų galima šiltinti namų sienas. Tačiau kai žmogaus sveikata pablogėja ir jam prisire...
-
Artimieji šokiruoti: iš Jonavos ligoninės paimtas ne tas kūnas ir kremuotas14
Jonavoje – neeilinė drama. Iš morgo dingo moters palaikai. Pasirodo, jos kūnas iš ligoninės per neapsižiūrėjimų, o gal aplaidumų virtinę, vietoje kitos velionės atsidūrė krematoriume ir buvo kremuotas. ...
-
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant paminklų žydams, aktyvistai kreipėsi į prokurorus11
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant Holokausto atminimo paminklų, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą siekiant nustatyti, kas ir kokiu pagrindu juos pakeitė. ...
-
Nustatys, kurie migrantai gali pretenduoti į valstybės finansuojamą apgyvendinimą1
Nuo 2025-ųjų metų užsieniečių reikmėmis pradedant rūpintis naujajai Priėmimo ir integracijos agentūrai, Vyriausybė ketina tiksliau nustatyti, kurie į šalį nelegaliai atvykę migrantai turės teisę būti laikinai apgyvendinti už valstybės...
-
Teisme – VKI ir Vilniaus rajono mero ginčas dėl užrašų lenkų kalba
Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) siekia, kad Vilniaus rajone esančiuose Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose nebūtų naudojami vieši užrašai lenkų kalba. ...
-
Kultūros ministras nesupranta sprendimo Valotkos neskirti į VKI vadovus: neteisingai pasielgta3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis neatmeta, kad Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovu vėl galėtų tapti Audrius Valotka. ...
-
Vilnius, Panevėžys, Šiauliai – be naujametinių fejerverkų, Klaipėdoje ir Kaune jie bus1
Artėjant Naujiesiems, Lietuvos miestai skirtingai sprendžia, kaip švęsti metų virsmą – su fejerverkais ar be jų. ...