Iš Afrikos į Kauną persikėlęs muzikantas: save laikau lietuviu tamsia oda

– Kai žmonės manęs klausia, iš kur aš esu, atsakau, jog esu iš Afrikos. Jie žino Afriką kaip žemyną, bet, mano nuomone, tai – kultūra. 

– Kiek laiko gyvenate Lietuvoje?

– Pirmiausia, turiu pasakyti, kad aš susipažinau su nuostabia moterimi, mokytoja Jurga. Ji supažindino mane su lietuvių kultūra. Jos dėka mes sukūrėme vaizdo klipą ir išmokau daug daugiau apie šalį. Lietuvoje esu jau pusantrų metų, vis dar mokausi kiek įmanoma daugiau. Tikiu, kad su visa gaunama meile aš išmoksiu dar daugiau. Bet aš save laikau lietuviu tamsia oda. Dėl tautinio kostiumo – jis nuostabus. Man papasakojo, kokią svarbą jis turi, todėl labai džiaugiuosi jį turėdamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar Lietuvoje jaučiama Afrikos kultūra?

– Kalbant apie Afriką, mes nesame tokie apdairūs, ką pagalvos aplinka. Iš ten, kur aš atvykau, mes esame linkę galvoti, kad esame labai paprasti, primityvūs, ne tiek susikaupę ties detalėmis ir visi esame vienis. Atvykęs į Lietuvą susidariau kitokį įspūdį. Žmonės čia konservatyvesni, santūresni. Tačiau tikiu, kad lietuviai savyje turi tą energiją. Pradėjau tai pastebėti, tuo susižavėjau. Supratau, kad lietuviuose irgi galima rasti afrikietišką dvasią, pamačiau, kad jie gyvybingesni, energingesni, nei maniau iki šiol. Būtent dėl to manau, kad kuo daugiau turėsime skirtingų kultūrų, lietuviai taps šiltesni, nes Afrika – tai saulė.

Kai mes patikime, kad viskas yra gerai, paleidžiame visas blogas mintis, paleidžiame skausmą, gyvename su atvira širdimi.

– Kaip patartumėte mums labiau atsipalaiduoti? Ką turėtume išmokti iš Afrikos kultūros?

– Turime posakį, kad Afrika tave paliečia per širdį. Kai mes patikime, kad viskas yra gerai, paleidžiame visas blogas mintis, paleidžiame skausmą, gyvename su atvira širdimi, tikime, kad viskas yra gerai. Afrikoje mes neturime nieko, nei pinigų, nei kitų dalykų, tik širdį. Kai lietuviai patikės, kad viskas bus gerai. Hakuna Matata.