- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, ne itin sumažino šių lėšų naudojimą.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, per tris šių metų mėnesius parlamentarai išleido 413 tūkst. eurų, numatytų parlamentinei veiklai. Pernai per tą patį laikotarpį panaudota beveik 431 tūkst. eurų.
Šiemet maksimaliai buvo galima išleisti 693 tūkst. eurus, visa suma ir anksčiau nebūdavo panaudojama.
Kaip ir anksčiau, pinigai skirti suvenyrams, automobilių eksploatacijai ir nuomai, biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ataskaitų platinimui ir pan.
Nė vieno euro iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų tradiciškai nepanaudojo premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Prie jų šį ketvirtį prisidėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė ir kalėjime bausme atliekantis Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išleido 3,60 euro tarnybinių telekomunikacijų paslaugoms.
Kai kurie parlamentarai, pernai parlamentinei veiklai skyrę tūkstančius, šių metų pradžioje apsiribojo keliais šimtais eurų. Pavyzdžiui, demokratas Kęstutis Mažeika per tris šių metų mėnesius išleido 842 eurus, pernai per tą patį laikotarpį – 2160 eurų, konservatorius Algis Strelčiūnas atitinkamai 390 ir 2492 eurus.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Šių metų kovą ši suma siekė 1688 eurus.
Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.
Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.
Visuomenininkui Andriui Tapinui iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.
Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.
Kilus rezonansui visuomenėje Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.
Politikai privalės Seimo kanceliarijai pranešti apie išsinuomotas arba iš savivaldybės gautas patalpas biuro veiklai, pateikti sudarytas nuomos sutartis. Nepateikus tokių sutarčių išlaidos bus laikomos nepagrįstomis.
Pernai per visus metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 2 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl aviakatastrofos nukentėjusiems namo gyventojams Vilnius žada kompensuoti būsto nuomą
Vilniaus savivaldybė nuo krovininio lėktuvo katastrofos nukentėjusio namo gyventojams sudarys galimybę nuomotis būstus, kompensuojant nuomą. ...
-
NATO oro policijos misiją vykdančius italus sustiprino prancūzai su naikintuvais „Rafale“
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. ...
-
Švenčionių gatvėje – daug policijos pareigūnų ir ribojamas eismas1
Kauniečiai ketvirtadienį atkreipė dėmesį į policijos pareigūnus Švenčionių gatvėje. ...
-
Idėja uostamiestyje – visos dienos mokykla
Klaipėdos politikams bus teikiamas svarstyti visos dienos mokyklos projektas. Sumanymas iš esmės orientuotas į socialinės rizikos šeimų vaikus, kad jie turėtų lygias neformaliojo ugdymo galimybes ir saugią aplinką visą dieną. ...
-
Kauno senamiestis turės eglutę: ją kūrė J. Šmidtienė6
Lapkričio 30 d. 16 val. Kaune, senamiestyje, bus įžiebta Kalėdų eglutė. Jos autorė – menininkė Jolanta Šmidtienė, pagrindines egles, iškildavusias Rotušės aikštėje, kurdavusi šešiolika metų. ...
-
Vyriausybė su „Rheinmetall“ pasirašys dvi sutartis
Lietuvos Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai penktadienį pasirašys žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio rajone nuomos bei 155 mm šaudmenų įsigijimo sutartis. ...
-
Orai: daugelyje rajonų numatomas lietus, kai kur su šlapdriba
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kokių orų tikėtis artimiausiu metu. Pasak sinoptikų, šiomis dienomis kritulių netrūks, tačiau savaitgalį orai pagerės. ...
-
LRT pavojingais stabilumui vadina R. Žemaitaičio pasisakymus apie transliuotojo auditą11
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) sako, kad „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai apie visuomeninį transliuotoją kelia pavojų stabiliai jo veiklai. ...
-
Po aviakatastrofos aukas renkantis Raudonasis Kryžius: per kelias paras padvigubėjo suaukota suma1
Po Vilniuje įvykusios aviakatastrofos pagalbą nukentėjusioms šeimoms teikiantis Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) teigia, kad per kelias paras surinktų aukų skaičius išaugo dvigubai. ...
-
Dvigubai išaugus kreipimųsi skaičiui, Vaiko teisių linija dirbs šešias dienas per savaitę
Dvigubai išaugus kreipimųsi į Vaiko teisių liniją skaičiui, nuo gruodžio 1 dienos keičiasi jos darbo laikas, vaikus ir tėvus vaiko teisių gynėjai konsultuos šešias dienas per savaitę – pirmadienį–šešta...