„Šiais metais pagaliau pradės veikti bent jau iš dalies rotacinė oro gynybos sistema, dėl kurios tartasi Vilniuje“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Arvydas Anušauskas.

„Pirmą kartą šalys jau sutarę, dabar nepasakysiu konkrečios datos, bet esame taręsi dėl konkrečių oro gynybos sistemų atsiradimo Lietuvoje, iki „Patriot“ imtinai. Tai bus jau šiais metais“, – pabrėžė jis.

A. Anušausko žiniomis, Lietuva bus pirmoji Baltijos valstybė, kurioje atsiras rotacinės oro gynybos pajėgos.

„Mūsų tikslas, kad įsisuktų rotacija panašiu principu, kaip vykdoma oro policijos misija. Valstybės keičia valstybes, viskas juda, atvežama į Lietuvą, išvežama iš Lietuvos“, – dėstė ministras.

„Lūkestis, kad tas principas būtų ne vienkartinis, vienam kitam mėnesiui, bet uždengtų visus mūsų kalendorinius mėnesius ir gerokai padidintų mūsų oro gynybos galimybes“, – pridūrė jis.

Visgi ministras tiksliai neįvardijo, kokios valstybės dislokuos oro gynybos sistemas.

Valstybes Europoje, kurios turi pakankamus oro gynybos pajėgumus, kuriuos gali rotuoti, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

„Valstybes Europoje, kurios turi pakankamus oro gynybos pajėgumus, kuriuos gali rotuoti, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – kalbėjo A. Anušauskas.

„Galėčiau įvardinti, bet neįvardinsiu“, – pridūrė jis.

Jis pažymėjo, kad sistemą „Patriot“ Lietuvoje dislokuos Europos valstybė, ne Jungtinės Valstijos.

A. Anušauskas teigė, kad valstybes, kurios pirmosios Lietuvoje dislokuos savo oro gynybos sistemas, įvardins, kai bus sutarti techniniai niuansai, grafikai.

NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.

Trūkstant oro gynybos ginkluotės, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, tačiau iki šiol teigė konkrečių sutarimų nepasiekusi.

A. Anušauskas nesiima vertinti I. Šimonytės pasisakymų dėl Lenkijos karinės pagalbos Lietuvai

Krašto apsaugos ministras nesiima vertinti, ar premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymai apie tai, kad karo atveju Lenkijos įstatymai nenumato pareigos siųsti savo karius į Lietuvą, galėjo padaryti žalos. Ministras tikina iš Lenkijos gynybos ministro negavęs jokių signalų apie kokius nors pokyčius, kurie trukdytų dvišalį bendradarbiavimą saugumo srityje.

„Aš dabar tikrai nesiimsiu vertinti, kas ką galėjo išsiaiškinti. Aš sakau, kad su mūsų artimiausiais partneriais bendradarbiavimas vyko ir vyks. Ir tie partneriai nuo mūsų niekur nedings. Lenkija savo vietos niekaip nepakeis, taip kaip ir mes būsime šalia Lenkijos. Taip kad bendravimas, bendrystė, bendri veiksmai, sąveika tiesiog neišvengiami“, – KAM surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Anušauskas.

Ministras teigia su Lenkijos gynybos ministru susitikęs jau du kartus. Jis tikina jokių neraminančių signalų šių susitikimų metu neišgirdęs.

„Iš susitikimo su naujuoju Lenkijos gynybos ministru galiu pasakyti, kad jis garantavo, kad jokių pokyčių šiuo atveju dėl mūsų karinio bendradarbiavimo – kalbu ir apie sienos kirtimus, ir kitus dalykus – nėra, kurie trukdytų vykdyti bendrus veiksmus, organizuoti sąveiką“, – sakė jis,

Pasak A. Anušausko su Lenkijos ministru yra suplanuoti dar trys susitikimai. Pasak jo, vienas iš šių susitikimų galėtų būti tas, kurį omenyje turi premjerė I. Šimonytė, kalbėdama apie Lietuvos ir Lenkijos karinį bendradarbiavimą.

„Susitikimas, jeigu sutarsime, bus. Nes aš, kaip minėjau, artimiausiu metu su Lenkijos gynybos ministru esu numatęs tris kartus susitikti. Vienas iš jų galės būti ir toks“, – sakė ministras.

Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, jog karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė I. Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.

„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui tv3.lt sakė Vyriausybės vadovė.

Premjerės pasakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus teigdami, esą I. Šimonytės pasisakymai neatitinka realybės.

Tiesa, sekmadienį Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.

Tai, jog nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą, patikino ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tikrai apribojimų nėra. Kalbėdamasis neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – šią savaitę Lenkijoje, po dvišalių kariuomenių pratybų, žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Gaila, kad taip atsitiko ir lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą“, – pridūrė šalies vadovas.

Tai, jog Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas, patvirtino ir pirmadienį Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.