– Atlikote tyrimą, apklausą, kas vairuotojus labiausiai nervina. Tai koks tas pirmas dalykas – kas labiausiai nervina vairuotojus?

– Tai pirmiausia išsiskiria, kad vairuotojus erzina, kai yra nerodomi posūkio signalai. Net 70 proc. apklaustųjų patvirtino, kad tas labiausiai juos erzina.

– Ar čia yra kažkokia amžiaus grupė, kuriuos itin erzina, kai nerodo posūkio, ar tiesiog apklausinėjote įvairaus amžiaus žmones?

– Apklausinėti buvo įvairaus amžiaus. Iš esmės, tai pasireiškė visose amžiaus grupėse, bet šiek tiek rečiau vyresnėje grupėje. 55-65 metų vairuotojai sako, kad jie ramiau reaguoja į tas situacijas ir jie tiesiog renkasi tą lėtesnį greitį kelyje.

– Kas dar erzina vairuotojus? Kas atsidūrė antroje vietoje?

– Antroje vietoje turime dvi situacijas. Tai kada vairuotojai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir taip pat staigus stabdymas.

– Staigus stabdymas, posūkio nerodymas, atrodo, suprantama, kad erzina. Važiuoji kelyje, tai gali būti kokia avarinė situacija. O kai kiti naudojasi mobiliuoju telefonu, kaip manote, kodėl tai erzina – kad kitas nesilaiko taisyklių, kad kažką daro blogai?

– Ne, čia turbūt kiekvienas esame susidūrę su situacijom, kai užsidega žalias šviesoforo signalas, bet eismas nejuda, nes vairuotojas tuo metu telefone. Tai turbūt dėl to yra dažniausiai susierzinama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar kai vairuotojai naudojasi mobiliuoju telefonu, kitus vyresnius vairuotojus tai erzina? Nes gal dažniausiai jaunimas tuo mobiliuoju telefonu daugiau naudojasi prie vairo.

– Taip, tai turbūt jaunimo grupėje. Kaip ir minėjau, vyresni žmonės kažkaip ramiau reaguoja į tas visas erzinančias situacijas.

– Kas dar erzina žmones?

– Taip pat dar išsiskyrė, jog mažiau nei pusė vairuotojų erzinasi, kai yra važiuojama lėčiau nei leistinu greičiu keliuose.

– Gal klausėte ir kodėl tai erzina? Na, pavyzdžiui, jeigu leistinas greitis 60 km/val., o važiuoja 50 km/val. Ar jeigu važiuoja 30 km/val., tuomet labiau erzina?

– Na, čia turbūt todėl, kad visi mes nuolat skubame visur ir turbūt vairuojantis vairuotojas priekyje važiuoja lėčiau, o mes tiesiog tuomet norime aplenkti jį, greičiau nuvažiuoti į savo tikslą. Tai dėl to, matyt, kyla tas erzulys, kad tu negali važiuoti tuo leistinu greičiu ir turi ieškoti būdų, kaip saugiau aplenkti vairuotoją.

Mažiau nei pusė vairuotojų erzinasi, kai yra važiuojama lėčiau nei leistinu greičiu keliuose.

– Apklausinėjote visoje Lietuvoje žmones, kaip suprantu. Ar lėčiau vairuojantys žmonės labiau erzina Vilniaus vairuotojus? Nes Vilnius dažniausiai labiau skuba, kiti miestai lėtesni. Ar ir kituose miestuose žmonės irgi dėl to pyksta?

– Turbūt neišsiskyrė, bet akivaizdu, kad sostinėje turėtų būti labiau, kadangi vis tiek eismas čia yra didesnis, turbūt ir greičiai yra didesni. Tai natūralu, jeigu važiuoja lėčiau, tai toks kyla erzulys vairuotojams.

– Ir ką žmonės tuomet daro, kai supyksta? Sakėt, 55-65 metų žmonės ramiau reaguoja. Kaip reaguoja, ką jie daro?

– Tai iš tiesų džiugu, kad beveik pusė apklaustųjų paminėjo, jog jie nieko nedaro. Tai turbūt tą garą nuleidžia savo viduje. Na, o 17 proc. sako, kad tuo metu viršija greitį, bando aplenkti tuos vairuotojus. Na, ir 15 proc. visgi šaukia ir gestikuliuoja rankomis.

– Ar tarp erzinančių įpročių nebuvo garsinio signalo naudojimas? Na, bent jau Vilniuje mėgstama „pypsenti“, jeigu ilgiau pastovėjai prie šviesoforo, jeigu per lėtai važiuoji. Įvairios situacijos, kurias apkalbėjom, mėgstama paraginti žmones, išreikšti savo pyktį, naudojant garso signalą. Ar nebuvo tarp tų atsakymų va šitas kaip erzinantis dalykas?

– Apklausa to neparodė, tai visgi lietuviai kažkaip ramiau reaguoja ir tą garsinį signalą naudoja tuomet, kada yra pavojinga situacija. Tai reiškia, kada visgi išeina pėstieji vietoje, kurioje nereikėtų eiti… Labiau tose vietose.

– Kuo rugsėjis ypatingas? Na, be to, kad grįžta kamščiai, atvažiuoja studentai, kurie nepažįsta miesto, daugiau tokio erzulio galbūt. Kuo dar ypatingas? Daugiau avarijų, daugiau pažeidimų?

– Tai tuo ir ypatingas, kad padaugėja smulkių eismo įvykių būtent dėl to intensyvaus eismo, nes tikrai žmonės grįžta į miestus, atvažiuoja naujų gyventojų į didžiuosius miestus. Tas būtent intensyvumas paskatina smulkius eismo įvykius.