- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų geopolitinę įtampą nurodo didžiausia rizika šaliai, rodo naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys.
Kaip penktadienį pranešė Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje, politines ir geopolitines įtampas kaip didžiausią riziką įvardijo 52 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių, tuo metu Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 32 procentus.
Iš visų ES valstybių lietuviai labiausiai akcentuoja politinės padėties grėsmę. Antroje vietoje – Švedija, kur 48 proc. respondentų politinę situaciją laiko rizikinga.
Beveik pusė respondentų Lietuvoje taip pat išskyrė kibernetinius pavojus (33 proc. ES), 40 proc. – ekstremalius meteorologinius reiškinius (50 proc. ES) kaip svarbias grėsmes savo šaliai.
56 proc. apklaustų lietuvių jaučiasi gerai informuoti apie jiems aktualias nelaimes ir ekstremalias situacijas, per trečdalis piliečių teigė, kad jiems sunku gauti reikiamą informaciją iš valdžios institucijų ir pagalbos tarnybų. Beveik tokia pat dalis ES gyventojų yra susirūpinę informacijos pasiekiamumu.
Kaip pranešime teigia EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Lietuvos ir ES atsparumas nelaimėms prasideda nuo gerai informuotų ir pasiruošusių piliečių.
„Užtikrintumas ekstremaliais momentais ypač svarbus situacijose, susijusiose su geopolitinėmis grėsmėmis, kurias lietuviai įvardija kaip didžiausią riziką mūsų šaliai. Naujausio „Eurobarometro“ duomenimis, dar trūksta žinių ir įsitraukimo į bendrą pasiruošimą krizinėms situacijoms. (...) Todėl turime ieškoti sprendimų ir kurti atsparią visuomenę, kad būtume geriau pasirengę galimoms nelaimėms visoje Europoje“, – teigė M. Vaščega.
Jis pažymėjo, kad 40 proc. apklaustų lietuvių (39 proc. ES) teigia neturintys laiko arba finansinių resursų, reikalingų pasiruošti nelaimėms.
„Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai labiau nei ES piliečiai yra susirūpinę kibernetiniu saugumu – tai antra pagal svarbą grėsmė Lietuvoje, respondentų nuomone. ES piliečiai kibernetines grėsmes mini ketvirtoje vietoje.
Tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių piliečiai pasitiki skubios pagalbos tarnybomis ir institucijomis. 85 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad tarnybos sugebėtų tinkamai spręsti nelaimių ar ekstremalių situacijų klausimus.
Du trečdaliai apklaustųjų Lietuvoje tvirtino turintys žibintuvėlį arba žvakių (47 proc. ES), kiek daugiau nei pusė turi pirmosios pagalbos vaistinėlę (36 proc. ES), 42 proc. yra sukaupę maisto ir gėrimų atsargų (29 proc. ES).
Vis dėlto 81 proc. lietuvių atsakė nedalyvaujantys ir neplanuojantys prisidėti prie savanoriškos veiklos, kuri padeda reaguoti į ekstremalias situacijas, didinti atsparumą grėsmėms. ES tokią poziciją išsakė 64 proc. respondentų.
Apklausa atlikta šių metų vasario–kovo mėnesiais, jos metu kiekvienoje iš 27 ES valstybių narių akis į akį apklausta apie tūkstantį gyventojų (Kipre, Liuksemburge ir Maltoje – po 500). Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
2023-iųjų vasarį EK priėmė rekomendaciją ir komunikatą, kuriais siekiama nustatyti bendrus tikslus, kad būtų padidintas atsparumas nelaimėms civilinės saugos srityje. Vienas iš tikslų – iki 2030 metų gerokai padidinti Bendrijos gyventojų informuotumo apie nelaimių riziką ir pasirengimo joms lygį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rugutės“ padėkos vakarą nušvietė ir sušildė gerumo šiluma
„Žalgirio“ arenos amfiteatras penktadienį buvo sklidinas gėrio, dainų ir padėkų. Čia vyko rudeninės paramos akcijos „Rugutės“ fondui baigiamasis koncertas „Draugystės gija“. Susirinko akcijoje dalyvavusių š...
-
Rotušėje apdovanoti Garbės kraujo donorai1
Penktadienį Vilniaus rotušėje pagerbta 150 asmenų, šiemet pelniusių Garbės kraujo donoro vardą. ...
-
Poligone Kazlų Rūdoje – bombonešių, naikintuvų pratybos2
Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje penktadienį vyko bombonešių, naikintuvų pratybos, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Privačių namų rajone – kaimyno šiukšlynas: košmaras3
Panevėžyje, „Rožyno“ privačių namų kvartale, per ilgus metus vienos valdos savininkas tiek prikaupė šlamšto, kad apkrovęs savo kiemą, užėmė ir šaligatvį, ir valdišką žemę. Aplinkiniams seniai trūko kantr...
-
Lietuva pasirašė ketinimų susitarimą dėl oro gynybos sistemų „Piorun“ įsigijimo1
Lietuva kartu su Lenkija, Estija ir Norvegija pasirašė ketinimų susitarimą dėl lenkiškų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Piorun“ įsigijimo. ...
-
Žmonių gerumas daro stebuklus: per parą surinkta visa Smiltės gydymui reikalinga suma6
Ketvirtadienį visą Lietuvą apskriejo penkerių metukų Smiltės istorija ir mažylės šeimos pagalbos šauksmas – reikalingas gydymas užsienyje, kainuojantis 93 500 eurų. Surinkta visa lapkričio 29 dienai reikalinga suma, už kurią bu...
-
Pagalbą į Ukrainą vežantis V. Bartkevičius rusų metamus kaltinimus vadina propaganda
Rusijos žiniasklaidai skelbiant apie baudžiamąją bylą pagalbą į Ukrainą vežančiam visuomenininkui Valdui Bartkevičiui, pastarasis tai vadina Kremliaus propaganda. ...
-
G. Paluckas: tikiuosi, pavyks tęsti „Teltonikos“ projektą, problemos buvo žinomos5
Lietuvos technologijų grupės „Teltonika“ savininkui pareiškus dėl biurokratinių kliūčių stabdant milijardinės vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Vilniuje, socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas ...
-
Juozapavičių šeima iš sūnaus palikimo skyrė 1,3 mln. eurų VU neliečiamojo kapitalo fondui
Filantropai Irena ir Algirdas Juozapavičiai iš praėjusiais metais mirusio sūnaus palikimo skyrė 1,3 mln. eurų Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondui. ...
-
Savivaldybė: tokio absurdo Kaunas seniai nematė – ateityje nesikartos šie nesusipratimai94
Penktadienio ryte Kaune buvo paralyžiuotas eismas. Dėl plikledžio įvyko gausybė avarijų, vėlavo viešasis transportas. Kauniečiai klausė, kur kelininkai? Kauno miesto savivaldybė pateikė paaiškinimą dėl rytinio chaoso. ...