- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Patvirtintas naujas Valstybės gynybos planas. Jis sujungia visus kitus ligšiolinius planus. Plačiau – LNK reportaže.
Greitai bus dveji metai, kai rusai keliais frontais įsiveržė į Ukrainą. Lietuva patvirtino planus, kas ir kaip turėtų ginti ją, kaip evakuotis, kaip žmonės turėtų slėptis. Pirmadienį Valstybės gynimo taryba pritarė naujam, visus ligšiolinius planus sujungiančiam Valstybės gynybos planui.
„Tai reiškia, kad turime viešą, paprastą, visiems prieinamą dokumentą, kuris pasako, kaip valstybė save mato karo metu“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Valstybės gynybos plane numatoma, kad Lietuva turi būti ginama suteikiant visus valstybės išteklius, įtraukiant ne tik kariuomenę, valdžios institucijas, bet ir verslą, gyventojus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Ar galėjome padaryti daugiau, geriau ir anksčiau? Žinoma“, – teigė K. Budrys.
Nežinia, ar sparčiau rengti planų netrukdo politinės intrigos ir varžybos dėl dėmesio. Krašto apsaugos ministras vėl nepakviestas spaudos konferencijoje, išeina atskirai.
Pabrėžiama, kad valstybės gynybos plane – tik gairės, dar bus konkretūs veiksmų planai, bet jie nebus viešinami.
„Mes, institucijų vadovai, žinome savo atsakomybes, tačiau plane apibrėžta, kaip ir kuo gyventojai turėtų pasirūpinti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ukrainoje nuo invazijos pradžios kovojantis Arūnas Kumpis ironizuoja, kad pagal tai, kiek daug planų turime, esame saugūs.
Kai kurie merai sako, kad planai labai abstraktūs, trūksta pasirengimo iš tiesų kritinėms situacijoms.
„Kai vykdome mokymus, mes nepagalvojame, kad sveikatos priežiūros įstaiga gali būti sunaikinta ir ją reikės perkelti. Taip pat elektros tiekimas gali būti nutrūkęs ilgam laikotarpiui“, – sakė Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.
„Yra institucijos, kurios pažymėtos kaip pagrindinės, bet ir jų viduje turės atsirasti lyderiai, kurie tuo degtų“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Paramą Ukrainai renkantis Jonas Ohmanas kritikuoja, kad kariuomenė neišmoksta kai kurių karo Ukrainoje pamokų, pavyzdžiui – ypač efektyvių, pačių pigiausių dronų.
Paprašiau, kad kariuomenė daugiau komunikuotų apie Ukrainos pamokų įsisavinimą, integravimą į mokymosi planą.
Kai kada kelis šimtus eurų kainuojantis dronas sunaikina tanką ar kitą techniką už keliolika milijonų. J. Ohmanas sako, kad susitikimuose su lietuvių kariais girdi, kad jie vis dar rengiami kaip iki invazijos į Ukrainą.
„Kaip matau, mūsų kariai vis dar bėga miškuose. Sistema kaip ir atseit veikia, tai maždaug kam ją keisti?“ – sakė J. Ohmanas.
Anot Ukrainoje kovojančio A. Kumpio, nederėtų visų saugumo planų grįsti vien NATO pagalba.
„Mane kviečiasi šauliai. Žmonės iš tikrųjų nežino. Jie prašo papasakoti, ką jie iš tikrųjų darytų. Įsivaizduoju, kad skaičiuojama, jog amerikiečiai viską už mus išspręs“, – teigė A. Kumpis.
Ministras kritikuoja kritikus, esą jie visko nežino.
„Paprašiau, kad kariuomenė daugiau komunikuotų apie Ukrainos pamokų įsisavinimą, integravimą į mokymosi planą“, – sakė A. Anušauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl LSMU profesorės emeritės N. Misiūnienės mirties
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė užuojautą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorės emeritės Nijolės Misiūnienės mirties. ...
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai tris kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 3 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vilniečiai norėtų kamerų ant tiltų – savivaldybė jų įrengti neskuba: neturime pagrindo4
Kamerų sostinės gatvėse netrūksta, tik Vilniaus tiltai – nestebima zona. Vilniečiai sako, kad kameros ant tiltų užtikrintų jų saugumą, padėtų greičiau surasti dingusius asmenis ir galėtų veikti kaip savižudybių prevencija. ...
-
Valdžios akiratyje – piktnaudžiaujantys bedarbiai: ypač pylos gauna jaunimas
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmok...
-
Sinoptikės prognozė: po audringo gamtos pokšto – džiuginanti savaitė
Lietuvoje jau iškrito pirmasis sniegas ir siaučia nuostolių pridariusi audra. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė dalijasi, kokių orų galime tikėtis artimiausiomis dienomis. ...
-
Kitąmet keisis medikų atlyginimai: susiderėjome kaip susiderėjome1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Kaip praneša ministerija,...
-
Ilgasis Vėlinių savaitgalis: daugiau nei pusšimčiui vaikų ieškojo saugios aplinkos
Nesaikingas alkoholio vartojimas, žodiniai konfliktai ir panaudota fizinė jėga – dažniausios situacijos, dėl kurių praėjusį Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalį šeimoms prireikė vaiko teisių gynėjų pagalbos. Skaičiuojama, ...
-
Kaišiadoryse vyks šaulių pratybos „Juodas vanagas“2
Lapkričio 8–10 dienomis Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) Kaišiadorių mieste organizuoja pratybas „Juodas vanagas 2024“. ...
-
Sunkiai sužaloto R. Kuliešiaus reabilitacijoje – viltis ir kasdieniai maži laimėjimai1
Vasarą sunkiai sužalotam 43 metų Rokui Kuliešiui nuo rugsėjo viduryje startavusios paramos rinkimo akcijos pradžios jau surinkta 58,273 tūkst. eurų. Šeimai, itin sudėtingam R. Kuliešiaus gydymo ir reabilitacijos procesui, reikia su...
-
Lietuva ir Šveicarija skirs 10 mln. eurų šalies pilietinio įsitraukimo stiprinimui2
Siekiant stiprinti pilietinį įsitraukimą, Lietuva ir Šveicarija tam skirs 10,36 mln. eurų. Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi. ...