- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pusšimtis Seimo narių prekybos tinklus vėl ragina žymėti eksportuojančių į Rusiją bendrovių prekes. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su praeiviais ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu.
„Tai jeigu jie slepia tai, jie nežymės. Bet pats principas turėtų būti, jeigu yra sankcijos, neturi prekiauti tuo. O jau tas, kuris prekiauja, nedės ir žymėjimo. Iš esmės – užtenka komunikacijos. Nes paprasčiausiai pradedi vengti tų įmonių, kurios tai daro ir nepalaikyti to dalyko. Jeigu esi kažkokioj pozicijoj, tai esi su visais“, – teigė pakalbintas praeivis.
„Žinokit, man, atvirai pasakius, vienodai. Aš tikrai nežiūriu, ar šita prekė nėra rusiška ir dėl to aš jos nepirksiu. Aš perku įprastines prekes“, – kitokia nuomone pasidalijo moteris.
Toliau LNK žurnalistė tęsė pokalbį su A. Romanovskiu.
– Taigi, ar bus žymimos prekės?
– Na, Lietuvoje jūs nebeįsigysite prekių, kurios yra pagamintos Rusijoje ar Baltarusijoje su nedidelėmis išimtimis. Bet visi pagrindiniai Lietuvos prekybininkai tik prasidėjus agresijai atsisakė, nes galėjo labai aiškiai identifikuoti, kokia yra kilmės šalis. Bet kada mes kalbam apie jau lietuviškas įmones, jų galimas sąsajas su Rusija ir Baltarusija, čia tikriausiai verslas tikisi ir mato, kad tai yra politikų prerogatyva labai aiškiai nustatyti žaidimo taisykles. Tikriausiai reikia pasakyt, kad tas verslo veiksmas yra padarytas, verslas yra atsijungęs nuo Rusijos ir Baltarusijos, tačiau aiškintis ir nustatyti sąlygas Lietuvos įmonėms, t. y. kaip jos gali veikti rinkoje, kurios yra patikimos, nepatikimos. Tikrai, mes, verslininkai nesam policininkai, mes neturim galimybių ir resursų aiškintis, kokie yra santykiai, kokios sąsajos, kaip juos įvertinti. Čia yra politikų priedermė ir kol kas mes matome, kad labiau yra tokios kalbos, tikriausiai susiję ir su rinkiminiu laikotarpiu. Bet aiškumų mes nematome.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet jeigu būtų nustatytos taisyklės, kaip jūs ir minėjot, ar verslas to netraktuotų kaip savotiško reguliavimo?
– Verslas visada laikosi taisyklių. Verslo pareiga yra laikytis taisyklių, teisės aktų. Teisės aktus nustato politikai ir valstybinės institucijos. Ir mes šiuo atveju nenorime politikuoti. Vėlgi, aš suprantu gerus ketinimus ir suvokimą, kad yra problema, kurios gal politikai nesugeba išspręsti, bet tikrai verslininkai nėra policininkai, kurie galėtų identifikuoti, ar įmonė turi kažkokius verslus, kažką veža per Rusijos teritoriją. Tai yra milžiniškas iššūkis. Verslas jau padarė pasirinkimą. Normalus, atsakingas lietuviškas verslas rusiškų ir baltarusiškų prekių neturi ir neturi jokių ekonominių ryšių su tomis šalimis.
– Kitaip tariant, verslui būtų sunku identifikuoti įmones? Jūs kažkokio sąrašo neturit, kurios įmonės kelia rizikų arba nenutraukia ryšių su Rusija?
– Jeigu valstybė neturi, tai kaip verslas gali turėt? Verslas žino, kad reikia dirbt su sankcijomis, kad reikia laikytis tų sankcijų ir tą įgyvendina.
– Ar verslas įsileistų iniciatyvines žmonių grupes, kurie atrinktų prekes, žymėtų jas?
– Taip, bet mes žinome, kad teisės aktus nustato politikai, Seimo nariai. Tai tikriausiai mes ir iš jų turėtume tikėtis. Mes ir taip daug matome akcijų, žmonės sako, ką jie galvoja apie vienus ar kitus prekės ženklus. Manau, kad vartotojai apsisprendžia ir padaro savo pasirinkimus nevartodami prekių arba vartodami produkciją tų, kurie remia Ukrainą, arba nevartodami tų, kurie, jų manymu, elgiasi neatsakingai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...