Atskleidė, kokie trys dalykai į mokyklą priviliotų jaunus pedagogus: atlyginimas – dar ne viskas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos išsiaiškino, kad pedagogus nuo darbo mokykloje atbaido ne tik prestižo trūkumas. Teigiama, kad svarbiausia mokytojui – maloni darbo aplinka, santykiai su mokyklos valdžia ir, žinoma, atlyginimas. Be šių trijų dalykų pusė jaunų pedagogų jau per kelerius metus ima dairytis kito darbo.

Ketveri metai mokykloje Tedui Laurinaičiui prabėgo nepastebimai. Iš būrelio vadovo jis tapo biologijos mokytoju ir dabar kitokio gyvenimo neįsivaizduoja.

„Kadangi tai mano pirmas solidus darbas, tai man atrodo, kad tai vienas geriausių darbų, koks yra“, – sakė Pagirių gimnazijos mokytojas T. Laurinaitis.

Nors aplink nuolat spygauja šimtai judrių vaikų ir kiekviena diena atneša naujų iššūkių, T. Laurinaitis savo profesija džiaugiasi.

„Čia nėra toks tipinis darbas, kur žmonės ateina atsėdėti nuo 9 val. iki 17 val. Čia ateini kurti ryšį ir dirbti savo tiesioginį darbą – mokyti“, – kalbėjo T. Laurinaitis.

Tačiau ne kiekvienas šį darbą priima taip džiaugsmingai. Užimtumo tarnybos duomenimis, jau kelerius metus pasiūlymų įsidarbinti švietimo įstaigose gerokai daugiau nei norinčių šį darbą dirbti.

„Beveik kas antra darbo vieta registruota didmiesčiuose, tai yra Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Pastebime, kad ir ikimokyklinio ugdymo, ir pradinio ugdymo pedagogų, ir specialiųjų poreikių mokytojų trūkumas yra labai didžiulis. Jau kelis metus iš eilės jis yra didėjantis“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

Sostinės mokykloje – tuščia, mat vaikai ir mokytojai pamokas baigia dešimt dienų anksčiau. Tačiau ir įprastą dieną pedagogų pritrūksta.

„Ieškome geografo – 12 pamokų, tikybos mokytojo – 15 pamokų, muzikos mokytojo – keletui pamokų. Vaikų skaičius padaugėja ir tada reikia žmonių, kurie galėtų dirbti nedideliu krūviu“, – kalbėjo Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Tiesa, mokslininkai tikina, kad palyginti su ikipandeminiais metais, mokytojų trūkumas Lietuvoje nebe toks ryškus.

Iki 2018 m. Lietuvoje buvo 2 tūkst. jaunų mokytojų, turinčių iki penkių metų darbo patirties. Šiuo metu jų yra 2,5 karto daugiau – 5 tūkst.

Tiesa, ir šią statistiką gadina realybė.

Vienas iš faktorių yra pinigai, o kitas – tam tikra emocinė būsena. Tai ta emocinė būsena priklauso nuo mokyklos administracijos.

„Vienas dalykas yra žmogų pritraukti į šią sritį, bet ne mažesnis iššūkis – jį išlaikyti“, – sakė VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė.

Naujausi Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką naujiems pedagogams turi darbo aplinka, santykiai su vadovybe bei darbo užmokestis. Ir ypač didelę atsakomybę mokslininkai ant pečių užkrauna mokyklų direktoriams.

„Mokyklos, kurios turi stiprų lyderį, stiprų mokyklos vadovą, kuris rūpinasi visos mokyklos mokinių ir mokytojų gerove, daug rečiau susiduria su mokytojų trūkumo problema“, – tikino L. Kaminskienė.

Štai ir biologijos mokytojo T. Laurinaičio mokykloje tokių jaunų specialistų kaip jis pats – vos trys. Dar keli – kiek vyresni nei trisdešimties.

Visi kiti – jau ilgą darbo mokykloje patirtį turintys specialistai. Dauguma jaunų specialistų išeina dėl nepakankamo uždarbio.

„Vien ryšiu gyvas nebūsi. Mokytojai irgi yra žmonės, kurie nori uždirbti ir pragyventi“, – sakė T. Laurinaitis.

Keturioms mokykloms vadovaujantis direktorius atsakomybės nesibaido. Tiesa, žada ne atlyginimą, bet malonią atmosferą.

„Vienas iš faktorių yra pinigai, o kitas – tam tikra emocinė būsena. Tai ta emocinė būsena priklauso nuo mokyklos administracijos“, – teigė R. Remeika.

Švietimo akademijos atliktas tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje kas trečias pedagogas, jaunesnis nei 35 metų amžiaus, planuoja keisti profesiją, Latvijoje ir Estijoje – kas ketvirtas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių