- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neįgaliesiems nepakankamai užtikrinamos galimybės gauti paslaugas pagal jų poreikius, dirbančių atviroje darbo rinkoje nedaugėja, trūksta viešųjų pastatų, transporto, interneto svetainių ir mobiliųjų programų pritaikymo, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas.
Audito metu nustatyta, kad dalis asmenų su negalia negauna reikalingų paslaugų, nes pagalbos poreikiai nustatomi skirtingose institucijose, veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija tarp jų nevyksta, nestebima, ar teikiama pagalba padeda gyventi savarankiškai.
Didelė skurdo rizika
„Labiausiai liūdina ir tai, kur Lietuvoje reikėtų pasistengti daugiausiai – žmonių su negalia santykinio skurdo rodikliai, kurie yra gerokai didesni nei vidutiniai Lietuvos rodikliai, ir vienas iš būdų šį skurdą mažinti maksimaliai tiems darbingo amžiaus žmonėms – maksimaliai padėti integruotis į darbo rinką“, – audito pristatyme sakė Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.
Statistikos departamento duomenimis, trečdalis asmenų su negalia Lietuvoje patiria skurdo riziką, ir šis rodiklis 10,7 proc. punkto didesnis nei bendras skurdo rizikos lygis (20,6 proc.).
Audito metu atlikto atvejo tyrimo rezultatai rodo, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, savivaldybėse gavo specialiąsias paslaugas. 35 proc. asmenų su negalia pagalbos nesikreipė ir savivaldybės neturėjo informacijos apie juos.
Trečdalis asmenų su negalia Lietuvoje patiria skurdo riziką.
Savivaldybių duomenys rodo, kad daugiau nei pusė jų – 32 savivaldybės – neužtikrina, kad bent 30 proc. viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos socialinės, švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugos, būtų pritaikyti žmonėms su negalia, 34 savivaldybėse neįgaliesiems nebuvo pritaikyta nė viena viešojo transporto priemonė.
Anot Valstybės kontrolės, penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose prieinamumas didėja ir siekia 56 proc., kitose savivaldybėse transportas atnaujinamas lėtai ir prieinamumas siekia tik 12 procentų.
Valstybės ir savivaldybių internetinės svetainės asmenims su negalia turi būti pritaikytos iki šių metų rugsėjo, tačiau pernai jų buvo pritaikyta tik 3,4 proc., o mobiliųjų programų pritaikymas nevertintas.
Viceministrė: trūksta ir motyvacijos
Siekiant labiau įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką, reikėtų ne tik gerinti judėjimo infrastruktūrą, bet ir labiau motyvuotų darbdavių bei neįgaliųjų, taip pat ir finansinės skatinimo sistemos pokyčių, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
„Yra eilė priežasčių. Jei neišeini iš namo, tai apie kokį darbą galime kalbėti, nes nepritaikyta vieta, kur jis gyvena, jei negali įlipti į visuomeninį transportą, pasiekti darbo vietos. Kitos kliūtys yra darbo rinkoje, darbdaviai irgi turi būti pasiruošę, motyvuoti, o tas motyvuotumas pasireiškia per tai, kad reikia skirti laiko papildomai, paruošti darbo vietą, nes negalia kalba apie tai, kad yra specialieji poreikiai, kuriuos reikia patenkinti“, – žurnalistams sakė viceministrė.
Pasak jos, finansinio skatinimo sistema taip pat neveikia ir nemotyvuoja dirbti pačių neįgaliųjų.
„Yra ir informacinės stokos, ir baimės, kad iš nežinojimo, jei įsidarbinsiu, prarasiu dalį lengvatų ir kol visuma lengvatų yra maždaug minimalios algos dydžio, tada žmogus ir pagalvoja, ar jis nori dirbti, ar tegu lieka taip, kaip yra“, – sakė ji.
Yra eilė priežasčių. Jei neišeini iš namo, tai apie kokį darbą galime kalbėti, nes nepritaikyta vieta, kur jis gyvena, jei negali įlipti į visuomeninį transportą, pasiekti darbo vietos.
Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad viešojo transporto pritaikymui su savivaldybėmis planuojama pasirašyti memorandumą, kuriuo vadovaujantis paslaugų prieinamumas būtų gerinamas. Anot jo, po pasirašymo turėtų paaiškėti lėšų poreikis transporto infrastruktūros pritaikymui, kuris gali siekti ne vieną milijardą eurų.
„Po memorandumo pasirašymo sudarysime planą ir kitų metų viduryje jau turėsime programą, kurioje bus apskaičiuota, kiek lėšų reikia. Bet įvertinus, kiek yra su geležinkelių infrastruktūra, matome ne vieną milijardą, kurį reikės investuoti į transporto priemones, stočių pritaikymą“, – teigė viceministras.
Valstybės kontrolės duomenimis, pernai Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų turėjo negalią. Didžioji jų dalis – apie 70 proc. – buvo darbingo amžiaus (158 tūkst.), tačiau tik 29 proc. dirbo (palyginti, Estijoje 2018 metais – 40 proc.), ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus nepadidėjo.
Audito duomenimis, dėl pagalbos įsidarbinant kiekvienais metais į Užimtumo tarnybą kreipiasi tik 7 proc. (11 tūkst.) darbingo amžiaus asmenų su negalia, ir jų įsitraukimas bei aktyvumas negerėja.
Atviroje rinkoje dirbančių asmenų dalis per pastaruosius metus sumažėjo iki 22,6 proc. (2018 metais jų buvo 24,5 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Jaunimo linijos“ 30-mečio proga – ypatinga dovana Kaunui1
Emocinę paramą jauniems žmonėms teikianti „Jaunimo linija“ pernai minėjo 30-metį, kai ši organizacija veikia Kaune. Ta proga ant „Aušros“ gimnazijos atsirado prasmingą žinutę siunčiantis piešinys „Ap...
-
VSD tiria informaciją apie „Garsų pasaulio“ galimas sąsajas su Minsko aplinka2
Valstybės saugumo departamentas (VSD) vertina žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie su Minsko aplinka sietą Lietuvoje pasus gaminančią įmonę „Garsų pasaulis“. ...
-
Trečdalis gegužę fiksuotų avarijų įvyko dėl susidūrimų su gyvūnais: nelaimių skaičius auga kasmet
Daugiau nei trečdalį gegužę registruotų eismo įvykių nulėmė susidūrimai su gyvūnais, tokių avarijų skaičius kasmet auga, teigia policija. ...
-
Druskininkuose – VSAT tarnybinių šunų meistriškumo čempionatas
Antradienį Druskininkuose ir jų apylinkėse prasidės tris dienas truksiantis XXIII-iasis VSAT tarnybinių šunų meistriškumo čempionatas. ...
-
Į Lietuvą vėl neįleistas „Z“ ženklu pažymėtas vagonas iš Baltarusijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmadienį neleido Lietuvos teritorija vykti Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu – raide „Z“ – pažymėtam tra...
-
Kas trečias penkiolikmetis Lietuvoje rūko elektronines cigaretes: tai – suaugusių problema2
Visame pasaulyje augant elektroninių cigarečių vartojimui tarp paauglių, kol kas bene prasčiausia situacija – Lietuvoje, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas. Skelbiama, kad tarp lietuvių mokyklinio amžiaus paauglių &ndash...
-
Pirmąją vasaros savaitę – nedžiuginantys orai: lis, trankysis perkūnija
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė skelbia, kad ciklonas, vardu Radha, keliavo per Lietuvą „apsiginklavęs“ atmosferos frontais, kurie daug kur audringai pasidarbavo. Anot jos, naktį iš sekmadienio į pirmadienį ciklonas traukėsi į š...
-
Įvardijo, kokiomis priemonėmis bandys suvaldyti kelių erelius: ne visi vertina teigiamai21
Kelių direkcija kuria planus, kaip suvaldyti greičio viršytojus. Tiesa, galbūt naujų greičio matuoklių ir nestatys, tačiau perėjų ir vadinamųjų „gulinčių policininkų“ bus daugiau. Saugaus eismo ekspertai įsitikinę, kad preven...
-
NATO naikintuvai tris kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių4
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Pasirašyta sutartis: „Rheinmetall“ į gamyklą Lietuvoje investuos daugiau nei 180 mln. eurų3
Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ į amunicijos gamyklą Lietuvoje investuos daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų. ...