Kai dar praeitoje Seimo sesijoje sveikatos ministras Vytenis Andriukaitis teikė Sveikatos apsaugos įstatymo pataisas, jos buvo triuškinamai atmestos, nes jų nepalaikė ne tik opozicija, bet ir koalicijos patneriai Darbo partija.
Kilo didelis triukšmas dėl ministro pastangų už suteiktas sveikatos paslaugas pirmiausia aprūpinti finansavimu valstybines įstaigas, ir tik dėl kai kurių paslaugų, kurių negali užtikrinti valstybinės, sudarinėti sutartis ir finansuoti privačias gydymo įstaigas.
Tada ministras Vytenis Andriukaitis pažadėjo pataisas teikti iš naujo ir dabar tai ketina padaryti per ateinančias 2–3 savaites.
Ministras triumfuoja sulaukęs Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, pagal kurį, kaip jis sako, nemokama pagalba valstybinėse įstaigose turi būti finansuojama iš biudžeto. Dabar valstybės lėšos prioritetine tvarka bus skiriamos valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms, todėl nebeliks šešėlinės sistemos ir chaoso sveikatos sektoriuje.
Apie pataisas, kurios vėl netrukus pasieks Seimą, LRT televizijos laidos „Savaitė“ pokalbis su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Dangute Mikutiene.
Gal tikrai chaoso ir šešėlio sumažėtų, jei pavyktų įgyvendinti ministro siekį valstybės reguliavimą nukreipti į visas sveikatos priežiūros įstaigas nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, kaip įsitikinęs ministras?
Mane kartais stebina, kaip žmogus kartais supranta Konstitucinio Teismo sprendimą. KT aiškiai pasakė, kad biudžetinis finansavimas turi būti valstybinėms įstaigoms. Taip pat kalbėjo ir apie sveikatos priežiūros paslaugas.
KT aiškiai atskyrė, kas yra būtinoji pagalba: kad įstatymų leidėjas turi tai apibrėžti ir kad tai turi būti finansuojama iš biudžeto. Taip pat ta būtinoji pagalba, jeigu pacientas jos negali gauti valstybinėje įstaigoje, ji gali būti suteikta bet kurioje kitoje įstaigoje – ir ji lygiai taip pat yra finansuojama iš biudžeto. Net ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Nes tai yra aiškūs konstituciniai principai.
O dėl privačių sveikatos priežiūros įstaigų KT pasakė, kad valstybė turi nustatyti, jog sveikatos priežiūros paslaugos privačiose įstaigose lygiai taip pat yra finansuojamos, jeigu tos įstaigos turi sutartis su, tarkim, šiuo atveju Lietuvoje, Ligonių kasa.
Bet Jūs kalbate lygiai taip pat, kaip šitą KT išaiškinimą suprato ir liberalai. Kitaip sakant – opozicija. Kaip čia taip nutinka, kad ministras visai ką kitą mato tame KT išaiškinime?
Ką aš galiu pasakyti? Skaitant reikia dar ir suprasti, ką skaitai.
Ar nuo to pradėta sveikatos reforma? Ministras pradėjo nuo valstybinės ir privačios medicinos supjudymo. Ar nėra svarbesnių dalykų sveikatos sistemoje?
Žinote, jokių esminių įstatymų dėl, tarkim, Vyriausybės programos įgyvendinimo, mes iki šiol nesulaukėm. O greitai jau bus pusė metų. Prikurta daugybė visokių komisijų, visokių trišalių tarybų pridubliuotų, įvairių struktūrų. Net pacientų organizaciją sugalvojo kažkaip išformuoti, nors tai visai ne jo [ministro – LRT.lt] kompetencija.
Viskas kažkaip labai chaotiška, o darbų nėra.
Ar Sveikatos reikalų komitetas su Sveikatos ministerija turi kokių nors reikalų? Nes pirmą kartą, kai dar anoje sesijoje buvo teiktas tas įstatymų paketas, man teko girdėti, kad su jumis iš viso nebuvo tartasi. Tai dabar vyksta koks nors tarimasis? Nes juk po 2–3 savaičių vėl tas paketas ateis į Seimą?
Jokio teisės akto mes iš ministerijos nesame gavę. Net projekto, net metmenų. Tikrai nieko nesame gavę.
Paskutiniame posėdyje klausėme ministerijos atstovų – jie dar tik sudarė darbo grupę dėl pirmojo KT išaiškinimo dėl darbo trukmės ir krūvio. Jie birželio mėnesį ruošiasi svarstyti ir galvoti, kaip reikia tai įgyvendinti.
Na, o čia – didesnis paketas, tad reikia manyti, gal rudeniop mes jo ir sulauksime.
Iš tiesų dėl daugelio dalykų ministerija supranta, kokia yra situacija, bet konkrečių darbų nėra.
Bet Seimas vykdo Vyriausybės parlamentinę kontrolę – jūs galite priversti juos atnešti, ką artimiausiu metu ketina teikti.
Mes daugiau būtume linkę ne į prievartinius veiksmus, bet į konstruktyvų dialogą. Gal ir žmogiškieji ištekliai nebe tie.
Man labai dideles abejones kelia patarėjų korpusas. Ministras buvo sugalvojęs daryti reorganizaciją. Mūsų komitetui idėją sukritikavus ir įvertinus, kad Lietuva pradeda pirmininkavimą ES, tie lapeliai buvo surinkti.
Daug tokių, kaip aš sakau, nepamatuotų šėlionių.
Tai čia patarėjai Jums kelia nerimą, o ministras, aš taip suprantu, irgi Jums kelia nerimą?
Na, po paskutinių komentarų dėl KT nutarimo pradėjo kelti.
Tada prašom pasakykite, kaip Jūs įsivaizduojate, ar įmanomas susitarimas ir ar Seimas suras kokį nors sprendimą su Vyriausybe? Ar jūs neketinate nusileisti, kad privati medicina būtų elimuota kažkuria prasme?
Mes nematom priežasčių, kad reikėtų dėl ko nors nusileisti. Vyriausybė yra koalicinė – kiekviena politinė partija, tikiuosi, gerbia Konstituciją ir KT išaiškinimą.
Mes laikysimės savo pozicijos, kuri visiškai atitinka KT nutarimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prie pagrindinės Kauno eglės – lankytojų antplūdis: kalėdinės nuotaikos ir dovanų džiaugsmai1
Pasivaišinę kalėdinėmis vaišėmis kauniečiai ir miesto svečiai patraukė į Vienybės aikštę, kurioje šiemet stovi pagrindinė Kalėdų eglė. Kalbinti miestiečiai pasidalijo, ir kaip švenčia gražiausias metų &scaro...
-
Lietuva reiškia užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano lėktuvo aukų šeimoms
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos vardu trečiadienį išreiškė užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano oro linijų lėktuvo aukų šeimoms. ...
-
Senelis Kalėda apie šventes Kaune: šiemet elniams buvo sunku nusileisti ant stogų
Per Kalėdas rezidenciją prie pagrindinės Kauno eglės atidaręs Senelis Kalėda atskleidė, kad po dovanų dalybų nakties dar nemiegojo, tačiau jam stebuklingą naktį pavyko aplankyti visus vaikus. Tiesa, kadangi šiemet sniego nebuvo, roges tempia...
-
Per šventes aukos paramos fondams išauga, bet aukojimas mažėja1
Besibaigiančių metų šventės Lietuvos paramos ir labdaros fondams – vienas intensyviausių laikotarpių, kai žmonės aukoja daugiau nei įprastai, tačiau aukojimo tendencijos prastėja, BNS sako šių organizacijų atstovai. ...
-
VST vadas žada keisti pareigūnų požiūrį į pažeidėjus: negali spardyti surakinto antrankiais4
Viešojo saugumo tarnybai (VST) pradėjęs vadovauti buvęs ilgametis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas pabrėžia, kad padidėjus hibridinių grėsmių tikimybei, būtina stiprinti vi...
-
Žiniasklaida: mirė profesorė Dambrauskienė
Pirmadienį, eidama 85-uosius metus, mirė žymi Lietuvos darbo teisės specialistė, viena iš Darbo kodekso rengėjų, profesorė Genovaitė Dambrauskienė. ...
-
Nuo rugsėjo dėl netinkamo įtraukiojo ugdymo nesikreipė nei tėvai, nei NVO: nesulaukta skundų2
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad po to, kai rugsėjį startavo visuotinis įtraukusis ugdymas, nebuvo sulaukta nė vieno skundo dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nepriėmimo į mokyklas. ...
-
Pasienyje su Baltarusija neteisėtų migrantų nefiksuota
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nebuvo apgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Gruodžio 25-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 25-oji, trečiadienis, 52 savaitė. ...
-
Gintaras Grušas: viltis padės išgyventi bet kokias negandas2
Šalies tikinčiuosius ir ne tik juos su svarbiausia metų švente sveikina arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Jis linki nepamiršti vilties, kuri padės išgyventi bet kokias negandas. ...