- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, pernai teismuose privataus kaltinimo tvarka nagrinėta 560 įžeidimo ir šmeižto bylų. Prokurorai teigia, kad ikiteisminių tyrimų skaičius dėl šmeižto ir įžeidimo siekia 900, rašoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime.
„Žmonės stengiasi ginti savo garbę ir orumą visais įmanomais būdais, todėl privataus kaltinimo bylų skaičius auga“, – penktadienį Seime vyskusią diskusiją tema „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo / šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“ pradėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto primininkas Julius Sabatauskas.
Diskusijos dalyviai bandė atsakyti klausimą, ar baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą ir šmeižtą nėra saviraiškos laisvės ribojimas? Ko siekia šalys, besikreipdamos į teismus? Ar tokio pobūdžio ginčai gali būti sprendžiami ne baudžiamojo proceso tvarka, o gal šių veikų dekriminalizavimas atvers duris dar didesniam piktnaudžiavimui žodžio laisve? Šiais klausimais diskutavo teismų ir teisėtvarkos institucijų, advokatūros ir žiniasklaidos atstovai.
Renginyje dalyvavę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Gintaras Goda ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Alenas Piesliakas pažymėjo, kad privataus kaltinimo institutas, kuriame nėra atliekamas ikiteisminis tyrimas, teismams, iš tiesų, yra problematiškas.
„Šmeižto ir įžeidimo bylose dažnai nei kaltinamasis, nei kaltintojas nesistengia pateikti įrodymų, todėl teisėjas tampa lyg prokuroras, kuris turi susirinkti įrodymus ir padaryti sprendimą. Be to, kartais atrodo, kad šalys, skųsdamosi teismui dėl įžeidimo, siekia ne ginti savo garbę ir orumą, bet nubausti asmenį, prisiteisti neturtinę žalą, o kartais ir paspausti kitą šalį dėl vykstančio teismo proceso kitose bylose,“ – pastebėjo A. Piesliakas.
Pernai iš 45 Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtų bylų 10 baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, 20 – išteisinamuoju nuosprendžiu, o 15 – priėmus kitokius sprendimus. Iš išnagrinėtų 45 bylų septyniose buvo teisiami žurnalistai ir galutiniais sprendimais visi buvo išteisinti. Nors didžioji dalis ginčų baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu ir kaltė nebūna įrodyta, žiniasklaidos atstovai dėl šmeižto ir dekriminalizavimo pasisako griežtai.
„Mums ne sprendimas ir išteisinimas yra svarbiausia, o tai, kad esame patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savo žodžius. Esminis faktorius – baudžiamasis procesas ir šleifas, kuris mus lydi pasibaigus procesui“, – teigė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Tuo tarpu savaitraščio „Veidas“ leidėjas Alginamtas Šindeikis kvietė susimąstyti, ar netekdami galimybės spręsti ginčo baudžiamojo proceso būdu, neprarandame galimybės reikalauti moralinio atlyginimo už įžeidimą. „ Šmeižimo eliminavimas iš baudžiamojo kodekso, tai galimybės sutramdyti žmogų, kuris turi tikslą šmeižti, eliminavimas,“ – kalbėjo A. Šindeikis.
Šmeižto ir įžeidimo bylų skaičius teismuose nuo 2008 metų išaugo beveik dvigubai – nuo 289 iki 560.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarnyboms tenka skirti daugiau dėmesio Klaipėdos regionui: ten ir nuotaikos truputį kitokios
Po pastarosios nakties išpuolio prieš Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pripažįsta, kad tarnyboms tenka skirti daugiau dėmesio uostamiesčio region...
-
VRK skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada galima balsuoti
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada rinkėjai galės balsuoti Seimo rinkimuose. ...
-
Neišsigąskite: Kaune treniruosis neginkluoti kariai3
Šią savaitę miestiečiai Kauno viešosiose erdvėse gali sutikti karių, tačiau nereikia išsigąsti, nes bus vykdomos pratybos. Skelbiama, kad jų metu nebus naudojamos jokios garsinės priemonės, primenančios šaudymą. ...
-
VSAT vadas: numušti balionus su kontrabanda pasieniečiai neturi nei ginklų, nei įgaliojimų1
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad pasieniečiai neturi nei reikalingų ginklų, nei įstatymais suteiktų įgaliojimų numušti Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančių objektų. ...
-
Gyventojai sunerimę – keičiasi sodo namelių statybos tvarka: specialistai ragina suskubti2
Namą soduose žadėję statyti gyventojai sunerimę. Nuo lapkričio keičiasi sodo namelių statybos tvarka. Be leidimo bus galima statyti ne 80 kvadratinių metrų, o tik mažesnį 50 kvadratinių metrų namuką. Kad sumaišties būtų mažiau, special...
-
Vyresnių klasių moksleiviams bus pristatytas civilinės saugos edukacinis projektas1
VRM pristatys vyresnių klasių moksleiviams skirtą civilinės saugos edukacinį projektą. ...
-
Pirmą kartą rengiama Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė5
Pirmą kartą Lietuvoje rengiama Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė. ...
-
Ministrė su policijos komisarais aptars finansavimą, priemones krūviui mažinti3
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį susitiks su dešimties apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovais ir aptars situaciją tarnyboje. ...
-
Rugsėjo 30-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Rugsėjo 30-oji, pirmadienis, 40 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 7.18 val., leidžiasi 18.59 val. Dienos ilgumas 11.41 val. Mėnulis (delčia) teka 4.25 val., leidžiasi 18.36 val. Vardadieniai: Bytautė, Gajana, Gudrė, Jeronimas, Sofija, Žygimanta...
-
Vėl sumažėjo rusų kalbą mokytis pasirinkusių šeštokų5
Šiais metais vėl sumažėjo šeštos klasės mokinių, antrąja užsienio kalba pasirinkusių mokytis rusų, rodo preliminarūs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys. ...