– Tai kaip yra su tais duomenimis, kodėl jie skiriasi?

– Atlikę valstybinį auditą nustatėme, kad ministerija neturi tikslių ir aktualių duomenų apie slaugytojų trūkumą. Nustatėme, kad ministerijos turimi ir savivaldybių pateikti duomenys apie slaugytojus skiriasi penkis kartus, o apie slaugytojų padėjėjus – 36 kartus.

– Tai kieno duomenys – Sveikatos apsaugos ministerijos ar savivaldybių – yra tikslesni?

– Atlikę savivaldybių apklausą nustatėme, kad 60 proc. savivaldybių trūksta apie 350 slaugytojų, o 47 proc. savivaldybių – virš 200 slaugytojų.

– Tai ministerija tokių duomenų tikslių neturėjo, ministerija remiasi kitais šaltiniais.

– Taip, ministerija šiai dienai neturi tikslių duomenų. Ministerija turi duomenis tik apie gydymo įstaigų laisvų darbo vietų skelbimus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sakykit, jūs, kaip auditoriai, kuriais duomenimis remiatės?

– Mes įvertiname ir gautus ministerijos duomenis, ir savivaldybių. Ir kadangi atlikome visų savivaldybių apklausą, galime sakyti, kad savivaldybių duomenys yra tikresni. Nes ministerija šiai dienai faktiškai teisingų duomenų apie poreikį ir trūkumą neturi. Duomenų aiškumas ir tikslumas reikalingas tikslingam planavimui tam, kad būtų galima žinoti, kiek slaugytojų specialistų reikia. Svarbu taikyti pritraukimo ir išlaikymo priemones. Nustatėme, kad ministerija tik 2022 metais patvirtino sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo planą. Jis dar nėra patvirtintas, priemonės kol kas neaiškios ir ministerija kol kas nėra detalizavusi, kiek lėšų bus skirta būtent slaugytojų pritraukimui.

Sveikatos apsaugos ministerija kalbėdama apie slaugytojų trūkumą remiasi prognozėmis, taip pat sako, kad jau skirta 14 mln. eurų slaugytojams prisivilioti ir šios profesijos prestižui gerinti.

Ministerija turi duomenis tik apie gydymo įstaigų laisvų darbo vietų skelbimus.

„Mes prognozuojame, kad 2030 metais truks 3163 slaugytojų, tačiau imamės visų įmanomų, įvairių priemonių, kad tokio scenarijaus nenutiktų. Ir dėliojamės tiek su socialiniais partneriais, tiek su kitomis institucijomis priemones, kurias galėtume įgyvendinti, kad to tokio trūkumo nebūtų. Pavyzdžiui, yra numatytos tokios priemonės kaip studijų kainos apmokėjimas. Tai lygiai taip pat ir iš šito paketo, tiek ir bendradarbiaujame su įvairiomis įstaigomis, ir kalbame su jais, kad taip pat ir įstaigos prisidėtų prie studijų kainos finansavimo. Taip pat kalbame apie sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumo didinimą. Taip pat planuojame sukurti modelį sveikatos priežiūros specialistų pritraukimui, įgalinimui, išlaikymui įstaigoje. Ir būtent tokio modelio sukūrimas ir įdiegimas turėtų būti šitoje priemonėje. Ir taip pat dar kalbama apie tokias priemones kaip prestižo didinimas, profesinis orientavimas ir kitos panašios priemonės. Sveikatos apsaugos ministerija dėliojasi tam tikras priemones prestižui didinti ir lygiai taip pat mes dabar dėliojamės tokias priemones kaip suteikimą slaugytojams didesnių atsakomybių ir teisių, daugiau savarankiškumo, ir padaryti slaugytoją kaip komandos narį, o ne kaip pagalbininką. Tai dedame tuos pagrindinius žingsnius, kurie jau yra pagrindiniai sudėti. Ir dabar, žingsnis po žingsnio, keliaujame ir didiname slaugytojų prestižą“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Diana Smaliukaitė.