- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai supranta, kad kasdienėje aplinkoje juos supa ne tik naudinga, bet ir melaginga informacija, tačiau labiausiai paplitę dezinformacijos naratyvai ne vieną vis dar suklaidina. Plačiai pateikiama informacija apie karą ir tarptautinius santykius, sveikatos apsaugą, politiką – tai vienos dažniausių sričių, su kurių patikimumo klausimais susiduria gyventojai.
Svarbu demaskuoti
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis lietuvių (88 proc.) mano, kad reikėtų imtis daugiau priemonių sklindančiai dezinformacijai suvaldyti, labiau edukuoti visuomenę. 61 proc. apklaustųjų teigia, kad dezinformacija sklinda nevaldomai.
„Dauguma gyventojų supranta ar bent yra girdėję apie melagingų naujienų grėsmę, žino, kad dezinformacija kenkia kiekvienam ja patikėjusiam gyventojui ir mūsų valstybei. Nepaisant to, pasklidus naujai melagienai, vis tiek atsiranda ja patikinčių ir ja besidalijančių. Labai svarbu sklindančią dezinformaciją nedelsiant demaskuoti ir šviesti gyventojus, kad jie patys gebėtų ją atpažinti“, – sako EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė.
Šia apklausa EK atstovybė Lietuvoje argumentuoja projektą „Dezinformacijos kojos trumpos, bet pėdsakai gilūs“, kurio tikslas – ugdyti visuomenės gebėjimą atsirinkti teisingus faktus.
Karas, politika, sveikata
Kaip rodo apklausa, didžioji dalis lietuvių mano, kad įvairūs mitai žalingiausi yra karo ir tarptautinių santykių (65 proc.), sveikatos apsaugos (52 proc.), politikos temomis (36 proc). Kiek mažiau žmonių didžiausias grėsmes mato finansų rinkos ir paslaugų sektoriaus, švietimo ir mokslo, aplinkosaugos, religijos, kriminalų ir nelaimių, skaitmenizacijos srityse.
Dauguma respondentų tas pačias temas įvardijo ir atsakydami į klausimą, kuriose srityse jaučiasi mažiausiai užtikrinti ar turi mažiau žinių ir dėl to jiems būtų sudėtingiau atskirti teisingą informaciją nuo dezinformacijos.
Kaip rodo apklausos duomenys, žmonės dažnai sudvejoja teiginiais apie 5G ryšį, šnipinėjimą, susijusį su jų naudojamais mobiliaisiais telefonais, skaitmenizaciją kaip priemonę kontroliuoti visuomenę.
61 proc. – tiek apklaustųjų teigia, kad dezinformacija sklinda nevaldomai.
Skatina vadovautis faktais
Pagrindinis EK projekto tikslas – išmokyti atpažinti dezinformacijos naratyvus ir mitus, juos paprasta kalba, objektyviai ir moksliškai paneigti, priminti apie patikimus ir nepatikimus informacijos šaltinius.
„Girdime, kad visuomenė norėtų daugiau dėmesio skirti dezinformacijai demaskuoti ir stabdyti. Pirmiausia norime suprasti, kuriose srityse žmonės turi mažiausiai žinių. Nagrinėjant konkrečius atvejus bus žymiai paprasčiau suvokti, kuriose srityse reikia didesnio įdirbio“, – sako A. Kazlauskaitė.
Anot jos, norima suteikti gyventojams žinių, kaip savarankiškai skirti, kas yra tiesa, o kas sąmoningi bandymai klaidinti. Keli būdai atskirti neteisingą informaciją, pasak jos, – tikrinti faktus ir informacijos šaltinius, remtis mokslo duomenimis.
Ieško paprastų atsakymų
Dezinformacija arba bet koks kitas informacinis jaukas, nekalbant apie tiesiog pameluotus faktus, paprastai turi vieną bendrą vardiklį – paprastumą, sako sociologas Ignas Zokas.
„Ji gana paprastai ir paprasta logine seka duoda atsakymus į šiaip jau sudėtingus klausimus. Žmogaus smegenys įprastai ieško paprastumo, nes sudėtingi dalykai nepatrauklūs, juos reikia suvokti, interpretuoti, o tam reikalingos sąmoningos mąstymo pastangos ir pakankamos bazinės žinios“, – teigia I. Zokas.
Anot jo, ypač lengva pasiduoti dezinformacijai srityse, kuriose neturima net elementarių žinių, pavyzdžiui IT, biotechnologijų ir pan. sektoriuose. Kita vertus, žmonės linkę informaciją srityse, apie kurias nieko neišmano, vertinti atsargiau nei tose, apie kurias visi turi bent šiek tiek žinių, – ekonomiką, politiką ir pan.
„Be abejo, dabar turime techninių priemonių lengvai patikrinti informaciją ar remtis keliais šaltiniais, bet tai irgi reikalauja sąmoningų pastangų ir papildomų veiksmų. Dabar, kai informacijos srautas yra labai didelis, tai tampa vis didesne prabanga“, – svarsto sociologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų Mažeikių ligoninės direktorius atšaukiamas iš pareigų5
Kilus įtarimams dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų ir viešųjų bei privačių interesų pažeidimų Regioninėje Mažeikių ligoninėje, gydymo įstaigos direktorius Sigitas Kaktys atšaukiamas iš pareigų, antradienį pra...
-
A. Ramanauskas-Greitai stebisi: nėra „naglesnių“ už tuos, kurie čia dabar yra privažiavę34
Pramogų verslo veikėjas Algis Ramanauskas-Greitai teigia, kad dėl mūsų politikų atlaidumo greitai galime susidurti su kur kas didesne bėda. ...
-
Plinta naujovė – naktinės auklės: palygino kainas Lietuvoje ir Anglijoje
Du britai, auginantys du vaikus, turi auklę, tačiau ši ateina ne dienomis, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Ruošiantis grėsmėms, kviečia į pilietiškumo egzaminą
Gegužės viduryje visi kviečiami laikyti pilietiškumo egzaminą. Apie tai, koks tai egzaminas ir kodėl jis rengiamas, LNK žurnalistas kalbėjosi su KAM strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento vyresniaja patarėja Ju...
-
Prezidentas apie nepilnamečių narkotikų vartojimą: reikia dirbti dviem kryptimis4
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint sumažinti nepilnamečių narkotikų vartojimo problemą, yra būtina imtis prevencinių priemonių ir griežtinti kontrolę. Taip pat, anot šalies vadovo, svarbu svarstyti ir apie mokiniams tenkantį &scaro...
-
Klaipėdoje startuos Paryžiaus Komunos gatvės atnaujinimas7
Savivaldybė pasirašė sutartį dėl Paryžiaus Komunos gatvės atnaujinimo, tad artėjant vasarai čia jau startuos kapitalinio remonto darbai. ...
-
Už parkavimą pajūryje teks mokėti11
Nuo gegužės 1-osios, trečiadienio, klaipėdiečiams ir miesto svečiams, automobiliais atvažiavusiems į pajūrį, teks susimokėti už jų stovėjimą. Prie paplūdimių įrengti parkomatai jau ims veikti visam vasaros sezonui. ...
-
Medijų rėmimo fondas 71 leidiniui paskirstė beveik 2 mln. eurų3
Medijų rėmimo fondas skyrė daugiau nei 1,9 mln. eurų finansavimą kultūros periodiniams leidiniams ir regioninei žiniasklaidai. ...
-
Valstybės kontrolė pasigenda dėmesio vertinant priimamų, keičiamų teisės aktų poveikį
Lietuvoje keičiant ar priimant naujus teisės aktus skiriamas nepakankamas dėmesys jų poveikio vertinimui, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. ...
-
Pasieniečiai sulaikė Ukrainos ir Turkijos piliečius su galimai padirbtais dokumentais2
Kalvarijos pasieniečiai prie valstybės sienos su Lenkija sulaikė Ukrainos ir Turkijos piliečius, kurie dokumentų patikros metu pateikė, įtariama, suklastotus dokumentus. ...