Buvusioje sostinės Sapiegos ligoninėje veikė tuo metu vienintelė Lietuvoje miego sutrikimus tirianti laboratorija. Prieš dešimtmetį ją uždarius, tyrimai perkelti į Kauno ir Santaros klinikas. Vilniečio Gedimino artimasis dėl apnėjos tyrimo kreipėsi į Kauno gydytojus, o gautas atsakymas šokiravo – laukti teks daugiau nei trejus metus.

„Iš pradžių nepatikėjau, vėliau maniau, kad gydytojas juokauja, paskui buvo tokia ūmi emocinė reakcija. Kaip ir dauguma gyventojų, pasirinkome privatų sektorių, mokamas paslaugas“, – pasakojo vilnietis Gediminas Kulikauskas.

G. Kulikauskas šia žinia pasidalijo savo feisbuko paskyroje.

„Pernelyg nedramatizuojant, o tik konstatuojant faktą – daugeliu atveju (ne visose srityse) Lietuvoje turime tik mokamą medicinos sistemą.

Šitą nukreipimą mano vienam artimųjų išrašė 2023-iųjų rudenį. Iš pradžių pamaniau, kad gydytojas juokauja.

Privačioje įstaigoje galimybė atsirado už mėnesio. Ir dar ilgai atsiprašinėjo, kad taip negreitai. Ką daryti vienišiems seneliams, kurie neturi pinigų? Beveik nemiegoti ketverius metus, o faktiškai – laukti dalgėtosios.

Kad ten bent kiek būtų kompensuojami aparatai apnėjos gydymui – nė nesitikiu, nors be Lietuvos ES, berods, tik Bulgarijoje nekompensuojami. Šiurpoka galvoti, su kuo susidursim ir mes, kai (jei) pasensim“, – socialiniuose tinkluose rašė G. Kulikauskas.

Sergant apnėja, pacientų kvėpavimas nakties metu trumpam sustoja, todėl miegoti tampa beveik neįmanoma. Padėti gali specialus kvėpavimo aparatas, tačiau be apnėjos tyrimo, tokio aparto įsigyti negalima.

Pašnekovas pabrėžė, kad kokybiškai neišsimiegojęs žmogus tampa grėsme visuomenei.

„Jeigu jis dirba vairuotoju ir apima snaudulys, kas neretai sergantiems būna, o jis gal vairuoja mokyklinį autobusą. Na, nedramatizuokim, pakaktų ir Vilniaus troleibuso“, – kalbėjo G. Kulikauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kauno klinikos aiškina, kad tyrimas atliekamas pacientui miegant, o pulmonologijos skyriuje yra tik penkios lovos.

„Obstrukcinė miego apnėja yra labai plačiai paplitusi populiacijoje. Skaičiuojama iki 16–18 proc. paplitimas vidutinio amžiaus vyrų populiacijoje. Supraskite, kad tai – kaip antro tipo cukrinio diabeto paplitimas“, – teigė Kauno klinikų gydytoja pulmonologė Guoda Vaitukaitienė.

Apnėja – mirtina liga, tačiau Kauno klinikų atstovė teigia, kad rizikos grupėje esantys pacientai priimami anksčiau.

„Jeigu įtariame kitas patologijas, tokias kaip hipoventiliacijos sindromus, nutukimo hipoventiliaciją, tai šiems pacientams tikrai nereikia laukti tokiose ilgose eilėse“, – teigė Kauno klinikų gydytoja pulmonologė.

Miego sutrikimai nemokamai tiriami ir Vilniaus Santaros klinikose, tačiau ten laukti reikia ne ką trumpiau – apie dvejus metus.

Taip yra dėl to, kad COVID-19 pandemijos metu miego laboratorijose pacientų srautai buvo apriboti, o pasekmės jaučiamos dabar.

„Eilės nesusidarė per vieną dieną, kapsėjo po truputį. Yra priemonės, kuriomis stengiamasi eiles išsklaidyti, sumažinti, kad bent jau pasistumtų trečdaliu, o gal ir per pusę, kad išsisklaidytų per metus“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Tomas Bagdonas.

Numatomos stipendijos, persikvalifikavimai, papildomam dalyvių pritraukimui, kurie yra išėję iš medicinos sistemos, kad jie sugrįžtų.

Tikimasi, kad po keturių mėnesių, miego sutrikimus tirti galės ir dalis mažesnių miestų ligoninių, kiek jų galės atlikti tokį tyrimą – ministerija kol kas nežino.

„Atlaisviname reikalavimą, kad daugiau gydymo įstaigų galėtų paslaugą teikti ir nebūtų monopolis tik Kaune arba Vilniuje“, – teigė T. Bagdonas.

Gyventojai sako, kad laukti tenka ir kitų gydytojų paslaugų.

„Poliklinikoje pas gydytoją traumatologą laukiau penkis mėnesius. Ėjau privačiai, kadangi nesulaukiau“, – sakė moteris.

„Mane siuntė vienas chirurgas pas kitą, reikėjo du mėnesius laukti. Nuėjau pas antrą, vėl du mėnesius laukti, nuėjau pas trečią, vėl tris mėnesius laukti, kol priėjome, kad padarytų magnetinį rezonansą ir rastų, kad meniskas, raiščiai suplyšę, praėjo metai laiko“, – pasakojo vyras.

„Ilgiausiai buvo pas echoskopuotojus, apie pusę metų, maždaug keturi su puse mėnesio“, – teigė kita moteris.

„Buvau pas oftalmologą, man už penkių mėnesių vėl reikės ateiti, tai sakė, kad dabar jau pradėčiau rūpintis siuntimu ir užsiregistravimu“, – kalbėjo dar viena pašnekovė.

Panašiai kaip ir kitose Vilniaus ligoninėse, Šeškinės poliklinikoje apie tris mėnesius tenka laukti kardiologų, dermatovenerologų, reumatologų ir vaikų ankstyvosios reabilitacijos specialistų paslaugų. Viskas dėl gydytojų trūkumo.

„Nėra paprasta rasti gydytoją dermatologą ar gydytoją oftalmologą, tai dėl to mes apmokame rezidentūrą, kad jie pas mus dirbtų“, – teigė Vilniaus Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Savickienė.

„Yra tam tikrų psichologinių paslaugų, emocinės sveikatos paslaugų, kur yra eilės, ypač vaikams, kur specialistų trūksta, yra didžiulis poreikis. Numatomos stipendijos, persikvalifikavimai, papildomam dalyvių pritraukimui, kurie yra išėję iš medicinos sistemos, kad jie sugrįžtų“, – aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, gydytojų trūksta dėl mažėjančio medicinos studentų skaičiaus ir ilgų studijų metų.

Su didžiuliu gydytojų trūkumu taip pat susiduria Švedija ir Vokietija.