Eksperimentas: vaikai valgo tai, ką ir tėvai

Sveikatos apsaugos ministerija pristatė sveiko maisto patiekalų receptus, kuriais galės naudotis ugdymo įstaigos. Simonas Urbonas įsitikinęs – ne išeitis tiesiog pakišti vaikui sveiką patiekalą.

Dalijasi receptais

Sveikatos apsaugos ministerija su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija birželio pabaigoje pristatė patiekalus, pagamintus pagal atnaujintus receptus. Dabar šiais ir dauguma kitų receptų bei gamybos aprašymų nemokamai gali naudotis visos mūsų šalies ugdymo ir gydymo įstaigos, taip užtikrindamos sveiką ir skanią vaikų bei pacientų mitybą.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, mitybos įpročiai nesikeičia per vieną dieną, sukurti sveikus ir skanius receptus, savo sudėtimi ir skoniu tinkančius vaikams bei pacientams ir atitinkančius realias įstaigų finansines galimybes, užtrunka.

Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, sveikas ir skanus maistas ugdymo bei gydymo įstaigose turėtų tapti norma.

"Puikiai suprantame, kad pakeisti mitybos įpročius sudėtinga. Tai nuoseklus, kantrybės ir motyvacijos reikalaujantis procesas. Manau, kad geriausia motyvacija – puikus skonis ir žinojimas, kad produktas ar patiekalas palankus sveikatai. Anksčiau sukurti receptai buvo bandomi Lietuvos mokyklose, sulaukta įvairių pasiūlymų, tad buvo patobulinti ir dabar pristatomi atnaujinti. Tikimės, kad tai bus gera įžanga ir galimybė toliau dirbti, siekiant įdiegti sveikesnį, kokybiškesnį maitinimą ne tik mokyklose ir darželiuose, bet ir ligoninėse", – sakė viceministras.

Ministerija skelbia, jog taip pat yra parengusi ir paskelbusi savo svetainėje švediško stalo principo diegimo ir maisto švaistymo mažinimo priemonių įgyvendinimo rekomendacijas bei kreipusis į savivaldybes ir jų visuomenės sveikatos biurus, kviesdama skatinti jų įgyvendinimą.

Atsivėrė akys

Sveikų patiekalų receptai, galima sakyti, – prieš maždaug dvejus metus visuomenėje kilusios iniciatyvos #VaikasNeŠiukšliųDėžė rezultatas. Vienas šios akcijos iniciatorių – S.Urbonas, su žmona Ieva Kačinskaite-Urboniene auginantis tris vaikus. Jis – "netradicinis" tėtis, mat gimus vaikams savo noru išėjo tėvystės atostogų ir iki šiol tuo džiaugiasi.

S.Urbonas – įvairių socialinių eksperimentų mėgėjas. Jis jau įrodė, kad gali išgyventi be telefono, interneto, cukraus, mėsos, alkoholio. Eksperimentai, kaip pats teigė, jam padeda kovoti su savimi ir įgyti žinių. Iššūkius jis priima kaip galimybę keisti netinkamus įpročius ir įgyti patirties.

Tačiau projektas #VaikasNeŠiukšliųDėžė jį pasuko visiškai nauja linkme. Eksperimento metu nusprendęs pasigilinti į tai, ką kasdien darželiuose valgo vaikai, vyras neslepia, jog 100 dienų išbandymas, valgant darželinukų maistą, jam tarsi atvėrė akis. Jis teigė supratęs, kad per 30 metų sistema ikimokyklinio ugdymo įstaigose ne itin pasikeitė, o vaikų mitybos problemos yra išties didelio masto. Tad šįkart pradėjo gilintis į bendrą situaciją, ne į save.

Iš pradžių galvojau, kad bus smagu, bet įvyko kitas dalykas – pamačiau, kad darželiuose maistas yra toks pats, koks buvo mano vaikystėje. Tada man kilo klausimas: jau turime robotus namuose, tačiau darželiuose maistas liko lygiai toks pats.

"Tuo metu vedžiodavau sūnų į darželį, kur jis būdavo pusę dienos. Kažkaip vis tekdavo kartu su juo pietus pabaigti. Tada ir sugalvojau pamėginti maitintis tuo, kuo darželyje maitinami vaikai. Pusryčiams valgydavau košes ar sumuštinius, pietus – darželyje, pavakarių eidavau į valgyklas, kurios, panašiai kaip darželiai, skaičiuoja pinigus ir kalorijas, – pasakojo S.Urbonas. – Pirmas kelias savaites buvo labai sunku, nes reikėjo pradėti valgyti mėsą, o aš jos prieš tai nevalgiau, mano racione atsirado visokių dešrelių, sūrelių... Skonio receptoriai pradėjo kažkaip keistai reaguoti. Iš pradžių galvojau, kad bus smagu, bet įvyko kitas dalykas – pamačiau, kad darželiuose maistas yra toks pats, koks buvo mano vaikystėje. Tada man kilo klausimas: jau turime robotus namuose, tačiau darželiuose maistas liko lygiai toks pats. Ir visas mano sumanymas pakrypo kita linkme: pradėjau gilintis, kodėl tas maistas toks pats."

Pašnekovo teigimu, tie laikai, kai jis lankė darželį, buvo "deficitiniai". Tada darželiai tikrai negalėjo turėti tokio maisto, kokio gali turėti dabar. Tačiau paaiškėjo, kad dar ir dabar darželiuose maistas gaminamas pagal tuos pačius receptus, kurie buvo pritaikyti tiems laikams. Ištraukia dietologai  30 metų senumo dulkėtą knygą ir sako: pagal ją mes dirbame. Tačiau juk būtent tada, kai daug ko trūko, buvo sukurti visokie keisti receptai, pavyzdžiui, grikiai su spirgučiais ir miltų bei pieno padažu. O keisčiausia S.Urbonui buvo pamatyti, kad dar ir dabar darželiuose vaikams tai patiekiama. Arba sužinoti, kad maždaug 60 proc. darželių vaikams iki šiol bent kelis kartus per dieną patiekiama batono riekė su sviestu, prie kiekvieno maisto duodama batono, kuris neturi jokios maistinės vertės, o tik "užaugina" kalorijų skaičių, kurių trūksta iki dienos normos. Net pieniška sriuba su plėvele iki dabar darželiuose yra. Negana to, nors "valdiškuose" darželiuose visi moka vienodus mokesčius, tačiau atrodo, jog kai kuriuose jų vaikai maitinami nuo kitų darželių likusiu maistu.

"Kai pradėjau kalbėti apie tai, pradėjo ta tema reikštis vis daugiau žmonių. Atsirado daugiau tėvų, kurie taip pat norėjo permainų, pradėjo "lįsti" ligoninių maistai ir visa kita. Tada ir išlindo visi tie dalykai – visi "pontemai", visi "negalėjimai", kad būtų geriau, ir tas visas monstras, kuris valdo viešojo maitinimo reikalus. Tapo aišku, kad čia labai viskas klampu ir labai daug "galų," – sakė S.Urbonas.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Svarbi ir šeima

Darželiuose vaikai maitinami bent tris kartus per dieną. Taigi, anot S.Urbono, jie pripranta prie netinkamos mitybos ir tokius įpročius parsineša į namus. Net jei tėvai namuose stengiasi įdiegti sveikos mitybos principus, darželyje visa tai gali sugriūti.

Ne ką mažesnė problema ir tėvų požiūris į vaikų mitybą. Anot pašnekovo, vaikas formuojasi nuo pat ankstyvosios vaikystės, todėl tėvai turėtų jausti atsakomybę už savo elgesį ir įpročius, kadangi visa tai ilgainiui pradeda atsispindėti jų vaikuose. Ir nors šiais laikais turime daug informacijos šaltinių, pašnekovo nuomone, visuomenėje vis dar trūksta sąmoningumo: neretai patys tėvai skatina vaikus perimti netinkamus mitybos įpročius.

"Jei tėvams sunku keistis dėl savęs, derėtų keistis bent dėl savo vaikų – mes turime būti pavyzdžiu. Juk jei tėvai valgys daržoves, vaikai jų tikrai neatsisakys," – aiškino vyras. Žinoma, daug lengviau mikrobanginėje krosnelėje pašildyti pusgaminių, nei gaminti valgį namuose kartu su vaikais. Tačiau kai nerandama laiko vaikams, atsiranda daug problemų ne tik dėl mitybos.

S.Urbonas neslėpė – jo pirma dukra buvo maitinama dešrelėmis ir sūreliais, nes jis taip suvokė. Bet projekto metu keitėsi pats, keitėsi ir jo suvokimas. Dabar jis gali drąsiai sakyti – jeigu tėvas namie žiūrėdamas televizorių graužia morką, o ne kilnoja alaus bokalą, tai ir vaikai tikrai valgys morkas.

"Tad supratau labai svarbų dalyką – svarbu ne tik tai, kas vyksta darželyje, bet ir tai, kas vyksta namuose, kaip ten ugdomas vaikų supratimas apie maistą ir mitybą. Deja, dar yra daugybė tėvų, kurie galvoja, kad sūrelis yra priešpiečiai, o ne desertas, ar kad vadinamosios pieniškos dešrelės visada yra labai gerai. Kai vaikas auga su tokiais tėvais, jo požiūryje į mitybą niekas į gera negali pasikeisti, – sakė trijų vaikų tėvas. – Dabar mūsų šeimoje, pavyzdžiui, rytais valgomos įvairios košės, ir tai jau įprasta, todėl vaikams keista, jei staiga jiems duodamas koks sumuštinis. Vaikai įpranta. O ar mes, suaugusieji, sugebame išlaikyti tą – čia jau kitas klausimas."

Procesas užtruks

Tačiau ar pakanka vien sukurti sveikų patiekalų valgiaraščius ir patiekti tuos patiekalus vaikams? S.Urbono įsitikinimu – tikrai ne. Juk jau teko girdėti, kad ten, kur vaikai staiga pradėti maitinti sveiku maistu, jie jo paprasčiausiai nevalgo, nes nėra prie tokio maisto pratę, jiems jis neskanus.

"Projekto metu viename darželyje aš paslėpiau cukrų ir įpylėme į arbatą tik trečdalį to, kas buvo numatyta. Vaikai arbatą gėrė ir nė vienam klausimų nekilo. Vadinasi, nebūtina imtis kardinalių veiksmų ir tuos nesveikus dalykus staiga visiškai išmesti – galima mažinti po truputį ir vaikai pripras tų nesveikų produktų vartoti  mažiau. Ypač tai pasakytina apie "darželinius" vaikus. Mes čia gilinamės, koks yra maitinimas mokyklose, į širdį imame, kad pakeitus valgiaraščius vaikai bėga į parduotuves pirkti kebabų, o mes negalime jų sustabdyti. Negalime, nes jau padarėme klaidų", – sakė pašnekovas.

Jo manymu, turi būti sukurta kažkokia bendra sistema. Kodėl dabar viename darželyje geriau maitina vaikus, kitame – prasčiau? Nes nėra kažkokio bendro požiūrio: "Prirašys receptų ir viskas išsispręs? Ne. Gauti receptą yra viena, bet to nepakanka. Ne išeitis tik paduoti vaikui sveiką patiekalą, nes jeigu prie jo nepripratęs, nevalgys. Jį reikia sugebėti pritaikyti konkrečiai bendruomenei, atsižvelgiant į tai, ką vaikai mėgsta. Kaip paprastus makaronus keičia viso grūdo makaronais? Sveikesnių deda 20 proc., po kurio laiko, kai vaikai pripranta – 40 proc., 60 proc. ir t. t. Po truputį vaikus pratina. Patiekti vaikams ne morkų ir obuolių, o iš morkų ir obuolių padarytas mašinėles. Pateikimas. Kai kur vaikai mielai valgo špinatų sriubą, nes tai yra Šreko sriuba. Negana to, reikia mokyti virėjas, tikrinti skonį, bendrauti su tėvais, stebėti vaikus – jei valgo, ar jaučiasi sotūs. Nepakanka tik numesti receptus, dėl kurių visi už galvos susiėmę, nes nemoka pagaminti. Tik tada, kai kiekvieną dieną kažką darai, gali pasiekti rezultatų ir atrasti tą valgiaraštį, kuris tai bendruomenei tinka, tiems vaikams tinka."

Anot S.Urbono, darželis yra mažas uabas, kur vyksta savi reikalai. Tik tėvų švietimas, suaugusiųjų noras, kad situacija būtų kitokia, gali kažką pakeisti į gera.

"Pasiekėme, kad situacija keičiasi, jau yra daug gerų dalykų. Galbūt ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet faktas, kad tam reikės ne kelerių metų, o kartos ar net dviejų, nes tie dalykai – maitintis bet kuo – jau įaugę daugeliui mūsų ir mūsų vaikų į kraują", – sakė jis.

Naujovės davė naudos

Sveikatos apsaugos ministerija pažymėjo, kad ji yra atsakinga tik už bendrųjų taisyklių mitybai organizuoti tobulinimą ir koordinavimą, o viešuosius pirkimus dėl vaikų ar pacientų maitinimo rengia savivaldybės arba pačios įstaigos. Jos ir sprendžia, ar įstaigos mokinius ir pacientus maitins pačios, ar paslaugą pirks iš šalies.

Kauno miesto savivaldybės atstovai "Kauno dienai" tikino, kad miesto švietimo įstaigose didesnių vaikų maitinimo problemų nekyla.

"Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas patvirtintas jau daugiau kaip prieš metus. Kauno švietimo įstaigos sėkmingai perprato ir įgyvendina šiuos pakeitimus. Maisto racionas tapo sveikesnis, vartojama mažiau cukraus, vyrauja didesnė maisto įvairovė. Jei anksčiau tai būdavo rekomendacinio pobūdžio instrukcijos, dabar – numatytos kur kas aiškesnės, konkretesnės gairės, kuriomis belieka pareigingai ir kruopščiai vadovautis. Kai kurios įstaigos spėjo Kauno valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje pasitvirtinti ir vadovaujasi net ne vienu valgiaraščiu", – komentavo Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Renata Kudukytė-Gasperė.

Pasak pašnekovės, naujoves pritaikytos palaipsniui ir nesiekiant iškart kardinaliai pakeisti maitinimosi įpročių, todėl ir vaikai įprato prie palaipsniui vykstančių pokyčių.

"Jiems ne tik patiekiamas maistas, bet ir nuolat vykdoma švietėjiška, edukacine veikla, kai aiškinama, kodėl verta rinktis sveikesnį maistą, kaip tai veikia ir kokią naudą teikia žmogaus organizmui. Didžiausią dėmesį šiai temai savo veiklos planuose skiria įstaigose dirbantys Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Beje, kelios ikimokyklinio ugdymo įstaigos Kaune netgi pačios augina daržoves savo įsirengtuose šiltnamiuose ir tokiu būdu moko savo auklėtinius apie sveikatai palankios mitybos reikšmę", – pažymėjo savivaldybės atstovė.

Įdiegto naujovės leido stebėti ir išmetamo maisto kiekius. Anot R.Kudukytės-Gasperės, išmetamo maisto kiekiai tikrai neišaugo, o kai kuriose įstaigose jie netgi laipsniškai mažėja. Tai ypač pastebima bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose taikomas švediško stalo principas. Kol kas Kaune veikia vienuolika tokių įstaigų.

R.Kudukytė-Gasperė nurodė, kad Kauno švietimo įstaigos gali pirkti valgiaraščio sudarymo paslaugą, naudotis Sveikatos apsaugos ministerijos bei Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos viešomis technologinėmis kortelėmis arba atsakingi darbuotojai gali sudaryti valgiaraštį vadovaudamiesi savo kompetencija, konsultacijomis, viešomis technologinėmis kortelėmis, įstaigos bendruomenės pasiūlymais.

"Kaune valgiaraščių pirkti įstaigoms neprireikė. Konsultuojantis su kompetentingais specialistais ir vadovaujantis nemokamomis technologinėmis kortelėmis dauguma įstaigų valgiaraščius sudarė savarankiškai", – apie tai, kaip nuspręsta, kokie patiekalai bus ant vaikų stalo, kalbėjo Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.

Prie vaikų maitinimo gerinimo miestas prisideda ir atnaujindamas švietimo įstaigų valgyklas ir virtuves. Siekiama diegti ne tik naują techniką, bet ir padaryti patrauklią aplinką čia valgyti ateinantiems vaikams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

liudas

liudas portretas
Jau maniau vel Veryga kaltas dddd

gg

gg portretas
mano vaikai valgo tai ko nenuperka blogas tėvas , bet uperka geros tetos - čipsus .

>Anonimui Pidarui

>Anonimui Pidarui portretas
Bet ponas rimtai nesveikas. Gal vaikysteje kas isprievartavo. Uzuojauta. Siais laikais gali padeti. Kreipkites i gydymo istaiga
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių