Ekspertai: R. Valatkos išėjimas rodo atsakomybės stoką

  • Teksto dydis:

Savaitės pradžioje Lietuvos žiniasklaidą sudrebino netikėtas Rimvydo Valatkos pasitraukimas iš naujienų portalo „15min.lt“ vyriausio redaktoriaus pareigų. Pasak paties žurnalisto, jis buvo netikėtai ir skubiai atleistas, tuo tarpu portalo vadovas Tomas Balžekas tvirtina, jog R. Valatka pasitraukė pats. Abiejų konflikto pusių diskusijos kol kas vyko labiau emociniame lygmenyje. O kaip situaciją vertina ją stebintys ekspertai, mokslininkai?

Politologo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone R. Valatkos išėjimas galimai atsilieps portalo žurnalistinio darbo kokybei – jis čia įžvelgė pasikeitusią portalo darbo kryptį iš susimąstymo apie įvykius ir faktus į jų paviršinį pastebėjimą bei reagavimą į juos kaip emocinius dirgiklius. Tačiau tai nebūtinai reiškia prarastus skaitytojus.

„Suprantu, kad R. Valatka yra sudėtinga asmenybė, turinti tokias charakterio savybes, su kuriomis ne visada lengva sugyventi, tačiau bendro darbo ir ypač aiškios žiniasklaidinės misijos turėjimas jį išskiria iš daugelio žurnalistų. Jo išėjime regiu būsimą „15min.lt“ degradaciją, kuri, visai galimas daiktas, neves į ekonominį nuostolį – gal priešingai, bus pritraukta dar daugiau skaitytojų, tačiau giliai abejoju, ar jie bus pakylėti virš nuobodžios ir daugeliu atvejų beprasmės informacinių srautų rutinos“, – tvirtino L. Bielinis.

Ne Y karta, o amžinasis metafizinis komjaunimas

„15min.lt“ portalo vadovų veiksmus ir komentarus kritikavo ir filosofas Leonidas Donskis – jis komentavo Tomo Balžeko paviešintą kreipimąsi į ilgametę žurnalisto, redaktoriaus patirtį turintį Rimvydą Valatką. „Nenorėčiau sulaukti akimirkos, kada mano studentai arba doktorantai man pasakytų: „Mes nebijome keistis, o Jūs, Leonidai?“ Tą akimirką miršta viskas – autoritetas, mokytojo ir mokinio santykis, pagarba, profesinė etika ir pedagogika“, – kalbėjo profesorius.

„Siūlyti keistis meistrui yra absurdas. Biurokratui, politikui ar verslo egzekutyvui – taip, logiška. Nesiūlome juk mes keistis mąstytojui, kompozitoriui ar rašytojui. O žurnalistika nėra vien verslas. Ji mirs su karta, kuri ją paskelbs tik verslu. Bijau, kad tai jau įvykęs faktas“, – teigė L. Donskis, nesutikęs ir su pastabomis apie atėjusią jaunąją Y kartą – jo žodžiais tariant, tai ne Y karta, o „amžinasis metafizinis komjaunimas su visomis savo politinėmis, verslo ir akademinėmis kaukėmis“.

Konfliktas apnuogino skaidrumą

Apnuogintas skaidrumas – taip „15min.lt“ redakcijoje vykstančią reorganizaciją ir darbuotojų kaitą vadino komunikacijos ekspertė, VDU docentė Audronė Nugaraitė. Pasak jos, jau tapo įprasta, kad tokie konfliktai ne tik parodo mūsų organizacinę ar bendravimo kultūrą, bet ir praskleidžia širmą, pridengiančią vienos ar kitos profesinės srities virtuvės reikalus. Vienas iš esminių klausimų, kylančių po tokio įvykio – kas yra profesionalus žurnalistas, kokie turėtų būti jo gebėjimai?

„Tai ypač aktualu šiandieną, kai vaizdas stumia tekstą į paraštes, kai trumpumas tampa pagrindiniu informacijos pateikimo veiksniu. Kai redakcijoje dirbantis žurnalistas turi pateikti per dieną po kelis skirtingų teminių sričių rašinius. Kai konkurencija verčia vis dažniau žiniasklaidos priemones užmiršti antrąjį egzistavimo tikslą – ginti visuomenės interesą“, – sakė A. Nugaraitė.

Docentė esminiais vadino žiniasklaidos atskaitomybę, reputaciją ir skaidrumą, kurie dėl didėjančio informacijos srauto tampa vis svarbesniais. Visuomenė, paklaidžiojusi po neetišką, faktų nuo nuomonės neskiriančią ar reklamą tekstu verčiančią žiniasklaidą, grįžta prie nepriklausomų, patikimų, profesionaliai dirbančių informacijos rengėjų ir skleidėjų.

„Visose veiklos srityse pasitikime profesionalais, kurie mums pateikia norimą prekę ar paslaugą. Žiniasklaidos atveju, informacijos teikimo paslauga glaudžiai susijusi su pačia ją teikiančia institucija. Kitaip tariant, su žiniasklaidos priemonės – laikraščio, televizijos, radijo ar interneto naujienų portalo – socialine atsakomybe. Kiek kiekvienas žiniasklaidos rinkos dalyvis nori būti atskaitingas ir atsakingas, skaidrus ir etiškas? Būtent šie aspektai ir lems kiekvienos žiniasklaidos priemonės ateities galimybes būti auditorijos informavimo kanalu“, – teigė ekspertė.

Reziumuodama A. Nugaraitė pabrėžė, jog šis atvejis tik patvirtina, kad žiniasklaidos versle viešumo ir atsakomybės prieš auditoriją reikia dar daugiau, o dalykinė žiniasklaidos priemonės reputacija negalima be tos srities profesionalų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitytoja

Skaitytoja portretas
Ką norėjo šiuo atveju pasakyti A.Nugaraitė, taip ir liko neaišku.

AAAA

AAAA portretas
Citata iš straipsnio: "Kai konkurencija verčia vis dažniau žiniasklaidos priemones užmiršti antrąjį egzistavimo tikslą – ginti visuomenės interesą“, – sakė A. Nugaraitė." Netiesa, tai - pats pirmasis žiniasklaidos tikslas (ginti visuomenės interesą, sąžiningai informuoti), kitaip ji - antivalstybinė.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių